Jungtiniame Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetų posėdyje trečiadienį buvo išsamiau pristatytas Ekonomikos gaivinimo plano projektas. Pirmasis viso plano pristatymas vyko balandžio 16 dieną, o dabar planas iki balandžio 30 dienos turi būti pateiktas tvirtinti Europos Komisijai.
Posėdžio metu Vyriausybės ir ministerijų atstovai glaustai pristatė kai kurias sudėtines plano dalis, o po jų vyko klausimų-atsakymų sesija, per kurią galėjo pasisakyti socialiniai partneriai.
Posėdyje kalbėjęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius teigė, kad plano projekto, kuris sudaro apie 200 puslapių, per dešimt dienų išsamiai aptarti ir pataisyti nėra įmanoma. Tačiau jis pridūrė, kad atsiliepimai bus pateikti laiku.
„Pramoninkų konfederacija pasigedo lėšų, numatytų pramonės transformacijai. Taip, yra numatytas skaitmeninimas, bet tikimės, kad tas klausimas nebus pamirštas, bus skirta Sanglaudos fondų lėšų ir prie to mes dar grįšime, nes pramonė yra ta sritis, kuri veža Lietuvos ekonomiką ir išvežė ją per pandemiją“, – teigė jis.
Iškart po jo pasisakęs Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius sakė teigiamai vertinantis paruoštą planą, tačiau strategijoje rado problemiškų aspektų.
„Visi supranta, kad, matuojant artimiausią laikotarpį, ekonominėje veikloje verslui svarbiausios yra resursų kainos. Vienas iš pagrindinių resursų yra elektros energija. Jei jos nebus, nebus nė vieno punkto gaivinimo plane. Puiku, kad atskiru punktu numatyta žalioji transformacija ir daug priemonių, bet paprasta ūkiška priemonė būtų atsinaujinančių energijos išteklių didinimas jau egzistuojančiose visų dydžių įmonėse“, – dėmesį atkreipė R.Varkulevičius.
Jis argumentavo, kad šalyje yra tūkstančiai kvadratinių metrų logistikos centrų, įmonių plotų, kitų pastatų plotų, kuriuos būtų galima panaudoti žaliosios energetikos plėtrai.
„Lietuvoje žemė yra antras svarbiausias resursas po žmogaus. Mes numatome žalindami panaudoti žemės plotus ir tas tikrai atsilieps. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad būtų galimas didesnis panaudojimas tinklų, ką verslas turi, VIAP surinkimas, ką verslas moka, sistemų efektyvinimas ir atnaujinimas. Jei to neįmanoma įtraukti į šį planą, reikėtų įtraukti, kai bus svarstomi kiti klausimai dėl europinių pinigų“, – siūlė asociacijos vadovas.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas atkreipė dėmesį į tai, kad vienos ministerijos atrodė geriau susidėliojusios strategijas nei kitos.
„Aš matau, kad kai kurios ministerijos turi labai aiškias vizijas. Pavyzdžiui, energetikos – tai yra investicijos ir rodikliai, kuriuos reikia pasiekti. Vienas svarbiausių klausimų yra švietimas. Gal mes galėtume ir tai krypčiai suformuoti viziją – sukurti geriausią profesinio orientavimo sistemą regione. Labai palaikome skaitmenizaciją, duomenų atvėrimą – reikėtų sudaryti netgi sąrašą produktų, kurie turėtų būti sukurti verslui. Yra labai geras ir aiškus jau egzistuojantis instrumentas – vieno langelio principas sumokėti mokesčius valstybėje. Padarykite tą patį ir verslui, vieną sistemą su aiškia informacija“, – ragino jis.
Plano prioritetas – trečdalį lėšų pritrauksianti žalioji energetika
Plane numatoma, kad bendra investicijų suma, siekianti 2,225 mlrd. eurų, bus padalinta septynioms pagrindinėms sritims. Didžiausia dalis – 823 mln. eurų (37 proc.) atiteks žaliosios pertvarkos projektams, skaitmeninimui bus skirta 445 mln. eurų (20 proc.), švietimui – 311 mln. eurų (14 proc.), sveikatai – 267 mln. eurų (12 proc.), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai (5 proc.) – 111 mln. eurų. Inovacijų ir mokslo sektorius sulauks 200 mln. eurų (9 proc.), o viešojo sektoriaus efektyvumui gerinti bus skirti 67 mln. eurų (3 proc.).
Didžiausią pyrago dalį gausianti „žalioji“ pertvarka susideda iš trijų pagrindinių dedamųjų: atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), darnaus transporto ir energetinio efektyvumo. Daugiausia lėšų energetikos gamybos sektoriuje numatyta saulės ir vėjo energijos gamybai (130 mln.) ir alternatyvių degalų, tokių kaip biodegalai ar vandenilis, skatinimui.
Posėdyje buvo pristatyta tikslesnė šio sektoriaus investavimo schema. Investicinė parama bus skirta AEI elektrinėms, taip prie esamų Lietuvos energijos gamybos pajėgumų pridedant papildomus 196,4 MW. Investicijos pasieks ir dar tik kuriamą jūrinių vėjo elektrinių projektą, kurių įstatymas netrukus turėtų būti pateiktas Seimui.
Energetikos ministerijos atstovai patvirtino, kad šių metų biudžete žaliajai pertvarkai jau galės būti skirti apie 90 mln. eurų, už kuriuos bus perkamos sistemos energijai kaupti. Viešuosius pirkimus ketinama pradėti rudenį.
Plano investicijomis taip pat bus skatinamas biometano dujų gamyba (bus skirta 22,21 mln. eurų), skystųjų biodegalų gamyba (8,7 mln. eurų), vandenilio panaudojimo plėtros projektai (20 mln. eurų) ir įkrovimo infrastruktūros privatiems automobiliams integracija, kuriai bus skirta 46 mln. eurų. Ši finansinė injekcija turėtų atnešti 54 tūkst. naujų įkrovimo vietų.
Ekonomikos gaivinimo planas matomas kaip alternatyva Sauliaus Skvernelio Vyriausybės rengtam vadinamajam Ateities ekonomikos DNR planui, kurio įgyvendinimą naujoji Vyriausybė atšaukė vasario mėnesį. Į naująjį planą nepateko dalis ankstesniajame įrašytų sričių ir projektų, tačiau Vyriausybės atstovai kol kas teigė negalintys pateikti aiškaus dviejų planų palyginimo, kadangi dar nesibaigė derybos su EK.
