Verslų košmarai ir kaip nepulti į neviltį: nuo 100 apgadintų mašinų iki brokuotų bandelių

Naujai įkurtas restoranas dar net neatsidarė, o nebeveikia įranga. Dažai tiltą ir apsitašo 100 automobilių. Per savaitę vienoje įmonėje kyla du gaisrai. Nė vienas verslas nėra apsaugotas nuo nelaimingų atsitikimų, tačiau nelaimės atveju palengvinti tenkančią naštą ar numatyti, kokios didžiausios rizikos tikėtinos konkrečiose verslo šakose – realu. Kaip tai padaryti ir kokių tik nuotykių nebūna, 15min studijoje Algis Ramanauskas kalbėjosi su draudimo bendrovės „If“ atstove Viktorija Miklyte.
Draudimas
Draudimas / 123RF.com nuotr.

Anot V.Miklytės, draudimo supratimas ir jo apimtys keičiasi. Jeigu anksčiau dažniausiai būdavo draudžiami automobiliai, šiuo metu galima apdrausti net ir bilietą į renginį ar augintinių parduotuvėje perkant maistą, kartu įsigyti ir draudimą savo keturkojui. Tačiau šiandien pakalbėkime apie verslo draudimą ir kaip išsirinkti geriausią apsaugą.

Brokuotų bandelių partija

Įmonės automobilių draudimas, tradiciškai, išlieka populiariausias, tačiau daugėja ir besidraudžiančių civilinės atsakomybės draudimu. „Kalbu apie verslą ir jo veiklos civilę atsakomybę. Tarkime, jūs gaminate bandeles. Ir vietoj riešutų į jas pridėjote kito produkto. Brokuota partija nukeliavo į parduotuvę. Tokiu atveju įsijungia bendroji civilinė atsakomybė ir ji dengia tai, kad buvo padaryta klaida gamybos procese, dėl kurios jums teko bandeles susigrąžinti“, – civilinės atsakomybės draudimo principą aiškino V.Miklytė.

O štai – „linksmesnis“ pavyzdys iš „If“ draudimo kasdienybės: civilinės atsakomybės draudimu apdraustos įmonės veikla buvo dažymo darbai, taigi, darbininkai dažė tiltą. Vėjas – rudeniškai stiprus, tad nutiko taip, kad dažai pradėjo taškyti greta stovinčius automobilius. Lyg tyčia, aikštelė buvo pilna ir bene visi automobiliai buvo aptaškyti nenuplaunamais dažais.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Miklytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Miklytė

Nukentėjusieji reikalauja atlyginti nuostolius

„Norėčiau atkreipti dėmesį, jog mūsų visuomenė tampa vis labiau atviresnė – gal ne visada nori apsidrausti, bet patyrus nuostolius, dažnai reikalauja juos atlyginti. Šiuo atveju nukentėję automobilių savininkai turėjo teisę išsireikalauti atlyginti nuostolius iš bendrovės, bet viskuo pasirūpino „If“, nes įmonė buvo apsidraudusi civilinės atsakomybės draudimu“, – pasidžiaugė V.Miklytė.

VIDEO: Kas apsaugos verslą nuo nenumatytų nuostolių? Priemonių yra, tik ne visi naudojasi

Brangiau automobilis ar sveikata?

Vis dėlto, draudimo ekspertės nuomone, vis dar per mažai verslų apdraudžia savo darbuotojus – jei sveikatos draudimas spėjo išpopuliarėti, darbuotojų nelaimingų atsitikimų draudimu būtų galima drausti daug daugiau.

„Darbdavio civilinė atsakomybė prieš darbuotoją, jei dėl darbdavio kaltės nebuvo pasirūpinta saugumo reikalavimais ir nukentėjo darbuotojo sveikata arba gyvybė. Šiuo atveju norėtųsi pakeisti stereotipą, kad pirmenybę teikiame mašinų ir visko, kas atrodo brangiausia, draudimui, nors pats brangiausias turtas yra gyvybė, sveikata“, – atkreipė dėmesį 15min studijos viešnia.

Kaip rodo „If“ statistika, pandeminiu laikotarpiu suaktyvėjo naudojimasis sveikatos draudimu, darbuotojai ėmė kreiptis į psichologus bei psichoterapeutus – pačios įmonės deklaruoja, kad joms svarbi ne tik fizinė, bet ir emocinė darbuotojų sveikata.

123RF.com nuotr./Autoįvykis
123RF.com nuotr./Autoįvykis

Kilus gaisrui stojo gamyba

Jaunam verslui, kuris galbūt tik brandina idėją ar tik nusipirko įrangą, draudimo ekspertė patarė iš anksto pagalvoti apie draudimą: „Turim realių atvejų, kai buvo nusipirkta brangi įranga ir pajungta, bet iš karto tiesiog perdegė.”

Kai visos investicijos nukreiptos į įrangą ir nepasirūpinama draudimu, verslas stoja ir galiausiai gali tekti idėjų atsisakyti. „Mano tikslas nėra gąsdinti, bet… Mūsų senas klientas prieš keletą savaičių patyrė du gaisro atvejus dėl visiškai skirtingų priežasčių. Klientas buvo emociškai palūžęs, o mes – negalėjome patikėti, kaip čia taip galėjo atsitikti. Arba kito kliento transformatorinėje ankstyvą penktadienio rytą kilo gaisras, stojo visa gamybos linija. Aišku, ugnis buvo užgesinta, tačiau įmonei, kurios dienos apyvarta siekia kelis šimtus tūkst. eurų, diena be elektros kainavo labai didelius pinigus“, – sakė V.Miklytė.

Kuriantiems verslą draudimo ekspertė patartų išsigryninti, kas tam verslui bus svarbu: brangi įranga, darbuotojai, automobiliai, ir pagal tai išsirinkti, ką pirmiausia drausti. Idealiu atveju, žinoma, būtų gerai apdrausti kompleksiškai.

123RF.com nuotr./Gaisras
123RF.com nuotr./Gaisras

Galimybė apsidrausti visų rizikų draudimu

Pristatydama visų rizikų draudimą, V.Miklytė atkreipė dėmesį, kad juo draudžiama nuo to, kas nutinka netikėtai, kas net nebuvo aprašyta taisyklėse: „Pavyzdžiui, mūsų kliento įmonė atliko apdailos darbus ir netyčia nukritus įrankiui sudaužė savo kliento vitriną. Toks atvejis patektų į visų rizikų draudimo aprašymą. Arba buvo filmuojama laida, ir operatorius, krisdamas nuo scenos, sudaužė brangią kamerą. Tai nėra vagystė, nėra ugnis, nėra potvynis, o nenumatytas įvykis, dėl kurio įmonė patyrė žalą. Kamera buvo nupirkta, o operatorius, mano žiniomis, sveikas.“

Ko tik nenutinka verslams ir kaip draudimas gali padėti išvengti skaudžių nuostolių – laidoje „Laimė jaustis saugiai“, kurią inicijavo „If“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis