Nuo koronaviruso nukentėjusios įmonės, besiskolinančios daugiau nei 1 mln. eurų, „Invegai“ turi pateikti akcininkų laidavimą arba įkeisti turtą, tačiau jos sako to padaryti negalinčios. Tuo metu ministerija pabrėžia, kad paskolos teikiamos valstybės lėšomis, todėl turi būti apsidrausta dėl jų negrąžinimo rizikos.
„Ši priemonė yra skatinamoji finansinė priemonė – jos esmė, kad dalis lėšų grįžtų ir paskolos būtų grąžinamos. Todėl teikiant 3 mln. eurų paskolas be užstatų, paskolos negrąžinimo rizika būtų labai didelė ir visiškai nepadengiama“, – BNS nurodė ministerija.
Ši priemonė yra skatinamoji finansinė priemonė – jos esmė, kad dalis lėšų grįžtų ir paskolos būtų grąžinamos, – nurodė ministerija.
Vis dėlto dėl galimų palengvinimų ji kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) – ši pasakė, kad paskolos turi būti teikiamos taikant jų užtikrinimo priemones.
„FNTT taip pat pažymėjo, kad kelionių organizatorių motyvai, jog jie neturi turto, kurį galėtų įkeisti, o jų akcininkai nesutinka laiduoti, visiškai neužtikrina lėšų grąžinimo bei efektyvaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo“, – teigia ministerija.
Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis sako, kad neperžiūrėjus paskolų sąlygų, jos tampa neaktualios.
„Dabar būtų dar didesnis poreikis skolintis, mes norėtume papildomai skolintis, tačiau skolinantis virš 1 mln. eurų, reikalingi laidavimai. Šitas dalykas stabdo“, – BNS sakė G.Balnis.
„Mes ėmėme paskolas dar prieš antrą bangą, todėl reikia vėl iš naujo į tai pasižiūrėti, gal ir limitus padidinti paskoloms, kad būtų galima skolintis be laidavimo. Ne mes pandemiją sukūrėme ir dabar papildomai nežinomybėje prisiimti įsipareigojimų yra didelė rizika“, – pridūrė jis.
Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė anksčiau BNS taip pat teigė, kad sunkumų skolinantis iš valstybės turi didieji kelionių organizatoriai, dėl to jiems sudėtingiau atsiskaityti su klientais už neįvykusias keliones.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pabrėžia, kad kaimyninėse šalyse taip pat reikalaujama lengvatinių paskolų užtikrinimo, be to, pavyzdžiui, Latvijoje įmonės be užstato iš valstybės gali skolintis tik iki 150 tūkst. eurų.
Turizmo ir viešojo maitinimo įmonių lengvatinėms paskoloms pernai skirta iki 30 mln. eurų. „Invegos“ duomenimis, su turizmo įmonėmis pasirašyta 2,7 mln. eurų paskolų sutarčių, su maitinimo įmonėmis – 3,6 mln. eurų, o su apgyvendinimo įmonėmis – 9,3 mln. eurų.
