Papildomos dedamosios intensyvumas būtų taikomas iki 100 proc. investicijoms į tinklo atstatymą ir 50 proc. kitoms dešimties metų investicijų plano investicijoms. Metodikoje numatoma, kad pastarasis dydis galės būti koreguojamas atsižvelgiant į įmonės skolinimosi ir investicijų grąžos reinvestavimo politiką, siekiant užtikrinti tvarų įsiskolinimo lygį.
VERT pirmininkas Renatas Pocius BNS anksčiau sakė, kad pakeitimais siekiama užtikrinti ilgalaikes investicijas į skirstymo tinklą. Anot jo, siūloma, kad visos trūkstamos lėšos, reikalingos tinklo atnaujinimui, galėtų būti įtrauktos į tarifą, tačiau kartu siekiama išlaikyti ir balansą tarp vartotojų ir bendrovės ar jos akcininko lėšomis finansuojamų investicijų.
Tuo metu ESO bei „Litgrid“ valdančios energetikos grupės „Ignitis grupė“ ir „Epso-G“ bei jų akcininkės Finansų ir Energetikos ministerijos tvirtino, kad pakeitimai bendrovių skolos ir pelno prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) santykį padidintų iki netvaraus lygio, kuris užkirstų joms kelią skolintis investicijoms.
„Ignitis grupės“, „Epso-G“ bei Energetikos ministerija VERT prašė numatyti, kad papildoma dedamoji, skirta būtinoms investicijoms į tinklo elementus, būtų tokia, jog ESO ir „Litgrid“ grynosios skolos ir EBITDA santykis neviršytų 6,5 ribos.
„Ignitis grupės“ didžiausių akcininkų atstovai bei kapitalo rinkos dalyviai taip pat ragino VERT tvirtinant metodiką įvertinti galimą neigiamą pakeitimų poveikį Lietuvos kapitalo rinkai bei investuotojų lūkesčiams, taip pat bendrovės galimybėms mokėti dividendus.