Susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad šiuo metu iš kelių naudotojo mokesčių valstybė surenka apie 70 mln. litų per metus. Tikimasi, kad juos padidinus papildomai būtų galima surinkti dar apie 65 mln. litų.
„Pagrindinė priežastis, kodėl mokestis didinamas, yra noras surinkti daugiau lėšų į Kelių fondą, kuris dėl krizės sumažintas perpus ir Europos Sąjungos pinigai baigiasi. Tai papildomas lėšų šaltinis kelių būklei gerinti. Lietuvoje šie mokesčiai yra vieni mažiausių Europoje. Pavyzdžiui, Lenkija juos didino praėjusią vasarą. Turime didelį tranzitinį sunkiųjų automobilių srautą. Jis, žinoma, gadina kelius, o dabartiniai mokesčiai ir pajamos yra per maži, palyginti su išlaidomis, kurių patiriama taisant vilkikų paliktas vėžes“, – teigė M.Čerkauskas.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo nariui Mečislovui Atroškevičiui Susisiekimo ministerijos išsakomi argumentai atrodo ne visiškai sąžiningi.
„Mūsiškiai dažnai sako, kad turime priartėti prie Europos vidurkio. Bet nepaisome, kad pas kaimynus latvius iki šiol kelių mokesčio nėra, kad Beniliukso šalyse, Danijoje, Švedijoje paros kelių mokestis – 8 eurai (27,6 lito), o mes norime 11 eurų“, – sakė „Linavos“ prezidiumo narys.
Vyriausybės nutarimu Kelių naudotojo mokestis komercinių transporto priemonių savininkams ir jų valdytojams didinamas nuo šių metų gegužės 1 dienos. Krovininių kelių transporto priemonių apmokestinimas per dieną didėja nuo 20 iki 37 litų. Kelių naudotojo mokestį galima mokėti kas dieną, kas savaitę, kas mėnesį arba už visus metus. Mokestis auga pagal krovininio automobilio svorį ir išmetamų teršalų kiekį.
