VGT nariai posėdyje taip pat susipažins su strateginiu žvalgybos tarnybų grėsmių vertinimu, svarstys principinę krašto apsaugos sistemos struktūrą.
Lietuva iki 2030 metų ketina sukurti lengvąją pėstininkų diviziją, Seime svarstomas naujas šaukimo sistemos modelis.
Šiems pokyčiams, anot Vyriausybės vadovės Ingridos Šimonytės, reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.
Tarp svarstomų būdų surinkti šias lėšas – gynybos mokestis. Vis tik dalis politikų galimą naująjį mokestį vertina skeptiškai.
Diskusijos dėl jo į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų VGT patvirtintam planui dėl divizijos.
Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.
Antradienį Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai šaukia Prezidiumo posėdį, kuriame žada užbaigti diskusijas šiais klausimais ir patvirtinti savo siūlomą šalies gynybos stiprinimo planą.
Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
