Dokumentas leistų išspręsti protestavusių žemdirbių keltą daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo problemą.
„Siūlymo idėja – leisti į referencinį plotą įskaityti tuos plotus, kurie yra nedeklaruoti, bet pievos buvo deklaruotos, jos yra išlikusios. Ir (Nacionalinės – BNS) mokėjimo agentūros preliminariais duomenimis, tuo metu žinojome, kad tokių plotų tuo metu yra apie 82-83 tūkst. (hektarų – BNS). Tai mums kaip ir išsprendžia tą problemą“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė E.Giedraitis.
„Kol kas visi ženklai, kad suteiksime ūkininkams ramybę, laukti neilgai liko“, – teigė jis.
ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba vasario pabaigoje svarstė Europos Komisijos pristatytą administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, peržiūrintį reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos.
E.Giedraitis patikino, esą „neliko jokių kliūčių“ reglamentui pakeisti, o tą padarius daugiamečių pievų atkūrimo problema būtų išspręsta keleriems metams. Anot jo, ūkininkams nereikėtų atkurti suartų pievų – pakeitus reglamentą būtų padengti visi atstatyti būtini daugiamečių pievų plotai.
Sausį didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai, be kita to, reikalavo panaikinti ES reikalavimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sausio pabaigoje laikinai sustabdė sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.
Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti, neariami sklypai, kurių plotas negali būti mažesnis nei 5 proc., kitu atveju ūkininkai įpareigoti jas atkurti. Žemdirbių įsitikinimu, tai didelė našta, nes pievas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas.
