Pagal praėjusią savaitę Finansų ministerijos pristatytą siūlomą mokesčio modelį, už kiekvieną nekilnojamojo turto vienetą gyventojai mokėtų atskirai. Iki šiol taikoma tvarka, kad mokestis skaičiuojamas nuo 150 tūkst. eurų bendros asmens NT vertės.
Nors tokio mokesčio pasiūlymas jau sulaukė kritikos, ministerijos atstovai teigia, kad naujoji tvarka atneštų daugiau mokesčių į biudžetą ir labiau apmokestintų daugiau turto turinčius gyventojus.
Posėdyje siūlymą pristačiusi finansų viceministrė Rūta Bilkštytė teigė, kad pagal dabartinę tvarką 50 didžiausių nekomercinio NT mokesčio mokėtojų pernai sumokėjo 804 tūkst. eurų.
Pagal naująją tvarką už pagrindinį būstą jie sumokėtų tik 13 tūkst. eurų, tačiau už kitą turimą NT savivaldybių biudžetai galėtų tikėtis bent 1,3 mln. su sąlyga, kad toks turtas būtų naudojamas komercinėms reikmėms.
Iš viso šie 50 daugiausia NT mokesčio sumokančių gyventojų turi 885 NT objektus. Pajamos iš kiekvieno NT objekto vidutiniškai yra 20 tūkst. eurų per metus.
„Mes turėtume įsivaizduoti, kad tai yra komercinės pajamos. O savivaldybės galėtų pritaikyti tokį patį tarifą, koks dabar naudojamas komerciniam turtui“, – sakė R.Bilkštytė.
„Būtų surenkama daugiau to mokesčio, negu dabar surenkama iš daugiausiai už NT mokesčių mokančių gyventojų“, – sakė R.Bilkštytė.
Vaikams perrašyta turto už 131 mln. eurų
Jos teigimu, šiandien beveik 7 tūkst. vaikų, nepilnamečių, darželinukų, formaliai „turi“ nekilnojamojo turto už 131 mln. eurų.
„Tai yra grynas mokestinis arbitražas, kai [turtas] yra registruotas kito gyventojo vardu, nepilnamečio, darželinuko, bet mokesčio tada tėvams nėra, nes jie neviršija tam tikros sumos“, – kalbėjo ministrė.
Pagal ministerijos siūlymą, lengvatinis NT mokesčio tarifas būtų taikomas tik pagrindiniam būstui – jo vertė būtų apmokestinama 0,03–0,1 proc. lengvatiniais tarifais per metus, priklausomai nuo konkrečios savivaldybės NT vertės medianos.
Aukštesnės nei dviejų savivaldybės medianų vertės pagrindinis gyvenamasis būstas būtų apmokestinamas net trimis tarifais. Už pirmąją dalį iki medianos būtų taikomas 0,03 proc. tarifas, už antrąją – 0,06 proc., o likusi vertės dalis būtų apmokestinama pagal 0,1 proc. tarifą.
Kitam gyventojo NT, tokiam kaip sodai ar papildomi butai, būtų taikomas 0,1–1 proc. tarifas, o jei turtas naudojamas ūkinėje veikloje – nuo 0,1 iki 3 proc.
Tai galiotų ir nekomercinės paskirties turto naudojimui komercijai, įskaitant ir būstą nuomai.
Tikslius tarifus, vadovaujantis įstatymais, galėtų nustatyti savivaldybė.
Kiekviena savivaldybė taip pat esant poreikiui galėtų atidėti mokėjimą asmenims nuo 65 metų, jeigu jie patirtų finansinių sunkumų, norėdami susimokėti tokį mokestį. Maksimalus atidėjimo laikotarpis būtų 10 metų arba iki turto perleidimo.
Pagal Finansų ministerijos pasiūlymą, pirmąsias deklaracijas gyventojai turėtų pateikti 2025 m. kovą.
Skaičiuojama, kad vidutinis mokestis už pagrindinį būstą būtų 13,5 eurų per metus.
Mažos vertės NT mokesčio, siekiančio iki dviejų eurų, gyventojams mokėti nereikės.
Savivaldybių laisvė skolintis – su atsakomybe
Komiteto pirmininko Mykolo Majausko paklausta, ar ministerija, naujajame pakete siūlydama du skirtingus įstatymus – pirmasis yra galimybė savivaldybėms lanksčiau skolintis, antrasis jau minėtas visuotinis NT mokestis – siektų, kad jie būtų priimti abu kartu, R.Bilkštytė patvirtino, kad Seimas turėtų patvirtinti abu įstatymus, nes jie yra neatskiriami.
„Savivaldybės, jeigu nori skolintis, turi prisiimti atsakomybę prieš gyventojus, kur bus leidžiami pinigai. Taip pat turėtų prisiimti papildomą finansavimo galimybę, kad užtikrintų skolų grąžinimą. Jeigu savivaldybės yra subrendusios skolintis, turi būti ir subrendusios prieš savo visuomenę atsiskaityti, kur eina kiekvienas surinktas euras“, – kalbėjo viceministrė.
Komitete – žiežirbos tarp koalicijos partnerių, V.Mitalas projektą pavadino fikcija
Komitete taip pat susikirto ir liberalų bei konservatorių valdomos Finansų ministerijos atstovų požiūriai. Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas, uždavęs klausimą dėl naujojo mokesčio siūlymo laiko ir kalbėjęs, kad visuomenė „krūpčioja“ dėl infliacijos ir galimų EURIBOR pokyčių, paveiksiančių palūkanas, sulaukė emocingo viceministrės atsako.
Pirmiausia, ką pasakyčiau, pone Vytautai, nekrūpčiokit. Aš turiu omenyje, kad ir politikai turėtų rodyti dėmesį, nes jeigu politikai krūpčioja, tai tada ir visuomenė krūpčioja.
„Pirmiausia, ką pasakyčiau, pone Vytautai, nekrūpčiokit. Aš turiu omenyje, kad ir politikai turėtų rodyti dėmesį, nes jeigu politikai krūpčioja, tai tada ir visuomenė krūpčioja. Žuvis pradeda krūpčioti nuo galvos“, – kalbėjo ji.
Reaguodama į kritiką, kad pasiūlymui galbūt nėra tinkamas metas, be to, jis atsietas nuo bendro žadėto visos mokesčių sistemos pertvarkos paketo, viceministrė teigė, kad kol Seime vyks svarstymai dėl NT mokesčio, parlamentą greičiausiai pasieks ir kiti svarbūs paketai, tokie kaip Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai.
Į V.Mitalo ir R.Bilkštytės diskusiją įsiterpė ir M.Majauskas, teigdamas, kad Seimo pirmininkės pavaduotojo V.Mitalo poziciją išgirsti yra svarbu. „Tai yra mūsų pagrindiniai koalicijos partneriai. Ir nemanau, kad turėtume mes juos raginti nekrūpčioti“, – kalbėjo jis.
Vėliau pats replikuodamas į viceministrės atsakymą V.Mitalas teigė, kad apie siūlomą NT mokestį sužinojo iš žiniasklaidos, ir klausė, kodėl nesilaikoma koalicijos sutartyje užfiksuoto įsipareigojimo mokestinius pakeitimus svarstyti tik tada, kai bus aiškiai dėl jų susitarta.
„Jaučiuosi gana keistai, kai mes aptarinėjame dalyką, kuris, mano galva, nėra realus. Jeigu jis būtų realus, jis būtų daromas kitu būdu. Dabar jis yra fikcija“, – sakė jis.
