Būsimas naujoves Seimo Aplinkos apsaugos komitetui trečiadienį pristatė Aplinkos ministerija – anot jos, nauja sistema ES bus iššūkis šalims, kuriose jau veikia užstato sistema.
„Komisija įsivaizduoja, kad galima uždėti tam tikrą ženkliuką visose sistemose (...) ir būtų galima pakuotes grąžinti ir atsiimti užstatą bet kurioje šalyje“, – posėdyje sakė ministerijos Atliekų politikos grupės atstovė Gabija Ramšaitė.
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė pabrėžė, kad reglamentu norima nustatyti, kad Bendrijos narės privalės į užstato sistemą įtraukti tik plastiką ir metalines skardines: „Tai būtų dviem srautams“.
Komisija sako, kad tokios bendros visoje ES sistemos veikimo principai būtų nustatyti po diskusijų su valstybėmis narėmis. Pagal pirmines diskusijas, kiekviena šalis spręstų, ar į užstato sistemą įtraukti stiklo tarą.
R.Radavičienės teigimu, nauja tvarka Lietuvai ir kitoms šalims, kuriose užstato sistema jau veikia, būtų didelis iššūkis: „Visos valstybės narės, o ypač tos, kurios turi veikiančias sistemas, mato tai kaip didelį iššūkį“.
Ji taip pat pastebėjo, kad dabar ES pirmininkaujanti Švedija „nekelia didelių ambicijų labai pasistūmėti“.
„Teisė aktas pareikalaus didelių diskusijų“, – pridūrė ji.
Airija, Rumunija, Prancūzija ir Lenkija dar jas planuoja steigti užstato sistemą, o Latvijoje ir Slovakijoje ji startavo 2022-aisiais. Olandijoje priimamos tik PET pakuotės, o Suomijoje galima atnešti ir vyno bei stipriųjų gėrimų butelius. Skandinavijos šalyse užstato dydis priklauso nuo pakuotės talpos.
Lietuvoje į taromatus priimama plastikinė ir stiklinė alaus, sidro, vandens, giros ir kitų nealkoholinių gėrimų tara bei metalinės skardinės. Seime taip pat vyksta diskusijos dėl užstato sistemos išplėtimo į ją įtraukiant stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes.
ES tikslas 2029 metais perdirbimui surinkti 90 proc. plastikinių iki 3 litrų talpos gėrimų butelių (su 77 proc. tarpiniu tikslu 2025 metais). Lietuvoje PET plastiko pakuočių surinkimo rezultatai jau dabar visiškai atitinka šį reikalavimą.
