Pasak jos, šią sumą ketinama numatyti gegužę-birželį peržiūrint valstybės biudžetą.
Vakcinavimui ir kitoms su šia procedūra susijusioms išlaidoms, pasak viceministrės, šiemet reikės dvigubai daugiau negu jau yra suplanuota – virš 126 mln. eurų.
Laboratoriniams tyrimams jau išleista 12 mln. eurų, o papildomai reikėtų dar 47 mln. eurų.
„Pagal faktą matome, kad tie skaičiai gerokai didesni nei įsivaizdavome iš pradžių. Vakcinavimo išlaidos pagal tai, kokią maksimaliai objektyvią informaciją turime iš gamintojų, pagal tai, kiek Lietuvai turėtų būti pristatyta vakcinų įsigijimui šiais metais reikės 85 mln. eurų – 20 mln. eurų daugiau nei planavome“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė viceministrė.
Pasak jos, šiemet vakcinavimo ir kitos su šia procedūra susijusios išlaidos pasiekė 12 mln. eurų.
„Šiai dienai tiek panaudota, tiek esame išleidę – virš 12 mln. eurų iš suplanuotų“, – teigė ji.
Ž.Simonaitytė skaičiuoja, kad šiemet Lietuva planuoja gauti 8 mln. skirtingų vakcinų dozių.
Vieno dūrio įkainis yra 3,37 eurų.
Pasak jos, vakcinų logistikai reikai papildomai numatyti 11 mln. eurų, visos kitos su vakcinavimu susijusios išlaidos dar sieks 30 mln. eurų.
„Vieno dūrio įkainis yra 3,37 eurų“, – sakė viceministrė.
Savaitgalį vakcinacijos įkainis didėja iki 4,6 euro dėl to, kad medikams reikia mokėti už darbą savaitgaliais, t.y., viršvalandžius.
Ž.Simonaitytė nurodė, kad laboratoriniams tyrimams jau išleista 12 mln. eurų, o papildomai reikėtų dar 47 mln. eurų.
„Skaičiuojant, kad atliksime po 15 tūkst. tyrimų per dieną, skaičiuojame, kad per metus (2021-uosius – BNS) mums reikės iš viso 126 mln. eurų“, – komitete informavo ji.
Medikų darbo užmokesčiui papildomai reikia apie 80 mln. eurų.
Dar 17 mln. eurų poreikis yra įsigyti vaistų itin sunkių ir reanimacijoje esančių ligonių gydymui. Ž.Simonaitytė pranešė, kad šiemet sausį-kovą tam jau išleista 6 mln. eurų.
Taip pat trūksta lėšų komunikacijai, informacinių priemonių palaikymui, postkovidinėms priemonėms, psichologinei pagalbai.
Ž.Simonaitytės žodžiais, iš viso pastariesiems poreikiams prireiks 32 mln. eurų.
Ž.Simonaitytės teigimu, tik vakcinos įsigijimui šiemet buvo numatyta apie 65 mln. eurų, o apie 80 mln. eurų – visoms kitoms išlaidoms: vakcinų logistikai, testavimui, darbo užmokesčiui, apsaugos priemonės.
PSDF rezerve nelikus pinigų, dalies medikų algos nuo liepos nedidės
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervas, naudojamas mokėti priedus medikams, dirbantiems COVID-19 skyriuose, ištirps balandį, sako sveikatos apsaugos viceministrė.
Jos teigimu, šiemet medikų priedams reikės 120 mln. eurų vietoje planuotų 45 mln. eurų.
Tai labai smarkus išaugimas.
„Tai labai smarkus išaugimas“, – sakė viceministrė.
Pasak jos, tikėtina, kad nuo liepos, kaip buvo planuota, nedidės kitų medikų algos, nes nebus iš ko jų didinti.
„Šiuo metu priedus mokame jau iš PSDF rezervo. Jį pilnai suvalgysime ir jo nebeturėsime per balandžio mėnesį“, – pranešė Ž.Simonaitytė.
Ž.Simonaitytė informavo, kad 25 mln. eurų, anksčiau skirti medikų algų kėlimui nuo liepos, buvo nukreipti medikams, gydantiems COVID-19 ligonius.
„Matydami, kiek mums lėšų reikia kovidui ir kovidiniams priedams, tuos milijonus išsibraukiam su sąlyga, kad atsistatome PSDF rezervą, ir jeigu vis dėlto matysime, kad kovidiniai sudaro, kaip dabar skaičiuojame, 120 mln. eurų, ir jeigu tas rezervas išliks, tada gal iš jo bus galima pagalvoti apie tai (atlyginimų kėlimą – BNS)“, – kalbėjo viceministrė.
Jos teigimu, 2020 metų balandį, per pirmąjį koronaviruso susirgimų piką, medikų priedams buvo skirta 8 mln. eurų, o gruodį ir šių metų sausį – po 17-18 mln. eurų. Pernai PSDF lėšų nebeužteko išmokėti dalies lapkričio ir viso gruodžio priedus, todėl pinigai buvo imami iš šių metų biudžeto.
„Pernai lapkričio poreikis buvo 13,7 mln. eurų, gruodžio – 17,3 mln. eurų“, – sakė Ž.Simonaitytė.
Šiemet buvo suplanuota 200,8 mln. eurų 2020 metų PSDF pajamų pervesti į fondo rezervą, tačiau 2022 metais už šiuos metus pervedimai į rezervą neplanuojami.
