Pasak jos, ombudsmeno institucijai svarstomos ir alternatyvos.
„Ar smulkiojo verslo tarnybai daugiau funkcijų suteikti, ar steigti naują biudžetinę įstaigą. Naujos biudžetinės įstaigos steigimas kainuoja ir ne vieną milijoną eurų – ir Lenkijos ombudsmenui tas keletą milijonų eurų kainuoja“, – LRT radijui trečiadienį sakė I.Valeškaitė.
„Mums svarbiausia, kad būtų atliepiamos verslo problemos, skauduliai sprendžiami ir būtų funkcijos teisingai sudėliotos, o ne tiesiog formaliai, vardan paukščiuko kažkokią naują instituciją sukurti – nemanau, kad verslas ir gyventojai tuo apsidžiaugtų“, – pridūrė ji.
„Man atrodo, mums visiems yra svarbiausia kalbėti ir galvoti apie tas funkcijas, kurias turėtų vykdyti ombudsmeno institucija arba kitos institucijos Lietuvoje – ko gi mes dar nedarome, ką ombudsmeno institucija atlieka Lenkijoje ir kitose šalyse“, – kalbėjo viceministrė.
Pasak I.Valeškaitės, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Geresnio reglamentavimo politikos skyrius per metus peržiūri daugiau nei 300 kitų ministerijų parengtų verslui skirtų teisės aktų projektų.
„Man atrodo, kad mokesčių mokėtojai, ko tikrai labai nenorėtų, kad atsirastų dar viena papildoma institucija be valios ir be galios, nes ombudsmeno institucija taip pat turi labai ribotas galias – ji neturi pavyzdžiui veto teisės įstatymų projektams“, – teigė I.Valeškaitė.
Pasak jos, sprendimas dėl to, kas galėtų atlikti verslo ombudsmeno funkcija turėtų būti priimtas iki metų pabaigos.
Seimo Ekonomikos komitetas siūlo sekti Lenkijos pavyzdžiu ir įsteigti tokį ombudsmeną – prieš porą mėnesių komiteto nariai Lenkijoje domėjosi šios institucijos veikla.
Lenkijos ombudsmenai praėjusią savaitę lankėsi Seime, kur su komiteto nariais diskutuos apie savo patirtį.
Ombudsmenas yra pareigūnas, įgaliotas tirti biurokratizmu nepatenkintų fizinių ar juridinių asmenų skundus, kontroliuoti jam priskirtos srities institucijų veiklą.
