Anot jos, grupės veiklos Rusijoje tęstinumą galima vertinti pagal teisinį ir moralinį apsektą.
„Tikrai yra vienas aspektas teisinis, kitas aspektas yra moralinis ir, aišku, įmonė galėtų pasirinkimą padaryti tą labiau į moralinę pusę“, – antradienį Žinių radijui sakė A.Skaisgirytė.
Jos teigimu, įmonė jokių teisės aktų nepažeidžia tol, ko maisto pramonės įmonėms netaikomos tarptautinės sankcijos.
„Kol tai nėra sankcijų objektas, na, įmonė elgiasi tuose teisiniuose rėmuose, kokie egzistuoja. Kita dalis yra, žinoma, ta moralinė dalis, nes Lietuva yra viena, sakyčiau, karščiausių Ukrainos rėmėjų, o štai jeigu įmonė nepasitraukia iš Rusijos pradėjus jai karą, na, vadinasi, tas santykis su Rusija išlieka ambivalentiškas“, – kalbėjo A.Skaisgirytė.
Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra praėjusią savaitę paskelbė įtraukusi „Vičiūnų grupę“ į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą, nes ji tęsia veiklą Rusijos rinkoje. Tai reiškia, kad ji patenka ir į pasaulinę „World check“ duomenų bazę, kurioje publikuojami padidintos rizikos asmenys ir organizacijos siekiant padėti identifikuoti bei suvaldyti finansinę ir reputacinę riziką.
A.Skaisgirytė sako, kad tai nėra gera žinia Lietuvai.
„Tikrai ukrainiečiai kai įtraukė šitą įmonę į tą juodąjį sąrašą, sakykime, tai nebuvo gera žinia Lietuvai. Teisybė dėlei reikia pasakyti, kad ne vien šita įmonė tame juodajame sąraše yra, yra kitų šalių įmonių, tas sąrašas nėra labai mažas“, – sakė A.Skaisgirytė.
„Vičiūnų grupės“ savininkai nuo 2022 metų pavasario, kai Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje, teigia bandantys parduoti verslą Kaliningrado srityje, tačiau kol kas nesėkmingai.
