15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti

Vidmantas Martikonis: miestas neturi remti „Lietuvos ryto“ ir Vilniaus „Žalgirio“

Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino 2017 metų biudžetą. Miesto vadovai džiaugiasi, kad sostinė lipa iš skolų liūno, žada daugiau pinigų kasdienėms vilniečių reikmėms. Tačiau Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, liberalas Vidmantas Martikonis kritikuoja tai, kad milijonai skiriami profesionalioms sporto komandoms. Jo teigimu, savivalda turėtų rūpintis mėgėjų sportu ir jo populiarinimu.
Rungtynių akimirka
Rungtynių akimirka / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

2017 metų sostinės biudžetas yra 19,9 mln. eurų (4,1 proc.) didesnis nei praėjusių metų ir sieks 510,5 mln. eurų. Labiausiai valdantieji džiaugiasi tuo, kad miesto skola mažėja: 2016-ųjų pradžioje skola siekė 393,1 mln eurų, o šių metų pradžioje sumažėjo beveik 70 mln eurų iki 315,2 mln eurų.

200 tūkst. eurų – E.miestui

Daugiausia lėšų – 240,1 mln. eurų – suplanuota skirti švietimui bei ugdymui. Apie 7 mln. eurų bus skiriami 100 eurų kompensacijoms visiems vaikams, nepatekusiems į valstybinius darželius. Miesto infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos gerinimui kitąmet planuojama 90,8 mln. eurų.

Socialinei apsaugai sostinės biudžete numatyta skirti 59,8 mln. eurų. Kultūros ir sporto plėtrai 2017 m. bus skiriama 13,7 mln. eurų.

E.miesto departamento projektams numatoma skirti papildomus 200 tūkst. eurų, pasak mero Remigijaus Šimašiaus, šie pinigai paimami iš iki šiol buvusios biudžeto dalies, kuri būdavo skiriama atsižvelgiant į tarybos narių rekomendacijas. „Tai susiję su miesto atvirumu ir projektų tam finansavimu, tam numatyta daugiau lėšų“, – sakė meras.

Siūlo kitokį finansavimą

Vilniaus tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas V.Martikonis tvirtina, kad miestas turėtų keisti savo rėmimo politiką ir pinigus skirstyti atsakingiau. Jis pasiūlė, kad miestas neberemtų profesionalių sporto klubų ir kultūros įstaigų.

2017 metais Vilniaus miesto biudžete krepšinio klubui „Lietuvos rytas“ numatyta 1,158 mln. eurų dotacija, futbolo komandai „Žalgiris“ – 868 tūkst. eurų. Taip pat tik gerokai mažesnes sumas ketinama skirti viešosioms įstaigoms Sostinės moterų krepšinio klubas ir Vilniaus rankinio centras – 150 tūkst. eurų ir 55 tūkst. eurų.

Profesionalių sporto klubų, kurie garsina Lietuvos vardą, rėmimas yra Vyriausybės, Valstybės, Kūno kultūros ir sporto departamento reikalas, jie turėtų tuo užsiimti, – kalbėjo V.Martikonis.

V.Martikonis siūlytų keisti finansavimo tvarką ir skatinti, tarkim, įvairių bėgimų organizatorius, kurie pritraukia daugybę vilniečių. „Turėtume masiškumą ir mėgėjiškumą skatinti, kad pritrauktume žmones judėti, sveikai gyventi ir pan., o ne profesionalius sporto klubus remti ir dotuoti. Profesionalių sporto klubų, kurie garsina Lietuvos vardą, rėmimas yra Vyriausybės, Valstybės, Kūno kultūros ir sporto departamento reikalas, jie turėtų tuo užsiimti“, – kalbėjo V.Martikonis.

Kaunas, kurį dažnai kaip pavyzdį nurodo politikai sostinėje dėl jo sporto klubų, ypač krepšinio komandos „Žalgiris“, rėmimo, V.Martikonio neįtikina: „Man rodo pirštais, kiek Kaunas duoda. Kaunas irgi blogai daro, bet Kaunas kituose reikaluose geriau susitvarko, skolų mažiau turi. O mes turime 300 mln. eurų skolos, ji mažėja tik dėl griežto režimo, kurį su administracijos direktore bandome įvesti.“

V.Martikonis pasigenda ir informacijos iš viešųjų kultūros įstaigų, kurios kasmet gauna miesto dotacijas. Didžiausios biudžete dotacijos numatytos Šv.Kristoforo kameriniam orkestrui – 321 tūkst. eurų, Vilniaus mokytojų namams – 208,5 tūkst. eurų, kameriniam chorui „Jauna muzika“ – 157 tūkst. eurų, Vilniaus rotušei – 143 tūkst. eurų, Menų spaustuvei – 119 tūkst. eurų.

Nori ataskaitų

„Tarkim, Donato Katkaus vadovaujamame orkestre šiuo metu dirba apie 40 žmonių, o per metus įstaiga sugeba uždirbti 9 tūkst. eurų. O koncertuoja nuolat ir pilnose salėse. Mes dotuojame apie kelis šimtus tūkstančių eurų, neskaičiuojant to, kad per „Vilniaus festivalius“ Šv. Kristoforo orkestras dar gauna finansavimą atskiriems renginiams – bendrai sudėjus apie 300 tūkst. eurų išeina. Ataskaitų trūksta.

Organizatorių nuotr./Šv. Kristoforo kamerinis orkestras
Organizatorių nuotr./Šv. Kristoforo kamerinis orkestras

„Menų spaustuvė“ jau 15–16 metų dotuojama, nors tai lyg ir privati nuosavybė. Viešoji įstaiga, kurioje tris balsus turi Audronis Imbrasas (Vilniaus tarybos narys ir kultūros viceministras – red.past.), du – savivaldybė. Jono Meko vizualiųjų menų centrui skiriamos dotacijos, o tai juk miręs reikalas, 50 tūkst. eurų skiriama, nors veiklos nulis. Tik sakoma, kad jie turi labai daug lankytojų, bet paprašius pateikti konkrečius skaičius, sužinome, kad jie bilietų neplatina, todėl ir apskaitos tikslios nėra. Esą eina tūkstančiais, o jeigu nueitumėte, turbūt nieko nerastumėte. Reikėtų galbūt juos perkelti į būsimą Modernaus meno centrą ar Šiuolaikinio meno centrą, kuris jau turi J.Meko kambarį“, – svarstė politikas.

A.Imbrasas tvirtina, kad šioje įstaigoje jis jau beveik dvejus metus nedirba, o kaip fizinis asmuo jis niekada „Menų spaustuvėje“ sprendimų priiminėti negalėjęs.

Siūlymą pavadino nekorektišku

Tačiau kiti tarybos nariai, tiek pozicijos, tiek opozicijos atstovai, tokį V.Martikonio siūlymą kritikavo. Artūras Zuokas jį pavadino nekorektišku. Nepalaikė tokio siūlymo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Kaminskis. O Algis Čaplikas teigė, kad toks siūlymas yra už miestą be kultūros ir be sporto. Pats V.Martikonis tikino nesitikėjęs, kad jo siūlymas sulauks pritarimo, tačiau norėjęs pradėti diskusiją dėl tokio finansavimo.

Artūras Zuokas V.Martikonio siūlymą pavadino nekorektišku.

R.Šimašius irgi linkęs remti kultūros ir sporto įstaigas. „Miestas yra visų pirma žmonės, tada pastatai, gatvės ir šaligatviai. Bet taip pat yra ir kultūrinis bei sporto gyvenimas, todėl, natūralu, miestas turi prie to prisidėti, todėl padidinome finansavimą projektams“, – sakė meras.

Taryba šiam siūlymui nepritarė.

Tuo tarpu fotomenininkas Saulius Paukštys negaili kritikos Vilniaus miesto vadovybei. „Anksčiau savivaldybės remtos meninės įstaigos staiga tapo mažai reikalingos, o savivaldybės administracijai vadovaujanti buvusi bankininkė nusprendė mieste elgtis kaip „Excel“ lentelėje. Amatininkai, galerijos, kitokios meninės įstaigos ar bendruomenės buvo informuotos apie mažinamus biudžetus, didinamas patalpų nuomos kainas ir apie tai, kad menas menkai kam čia apskritai reikalingas, nes bankininkės požiūriu – iš to meno – jokios naudos. – Miestas turi skolų. – atkakliai kartoja miesto vadovybė“, – rašo jis savo komentare 15min.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais