Realusis darbo užmokestis, anot statistikų, per metus išaugo 7,8 proc., per ketvirtį – 1,2 procento.
Darbo užmokesčio metiniam augimui įtakos turėjo padidinta minimali alga, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, padidintos medikų, kovojančių su COVID-19, algos, priemokos pareigūnams ir darbuotojams, dalyvavusiems suvaldant ekstremalią situaciją.
Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, vidutinis paskaičiuotas darbo užmokestis padidėjo 1,3 proc., išmokėtas – 1,1 proc.
Antrąjį ketvirtį paskaičiuotas darbo užmokestis viešajame sektoriuje buvo 1514,6 euro, privačiame – 1343,9 euro – atitinkamai 6,5 proc. didesnis ir 1,4 proc. mažesnis nei pirmąjį ketvirtį, o išmokėtas – atitinkamai 5,8 proc. didesnis ir 1,2 proc. mažesnis.
Per metus paskaičiuotas darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje padidėjo atitinkamai 13 ir 6,1 proc., o išmokėtas – 12,8 ir 6,6 proc.
Vidutinis bruto darbo užmokestis antrąjį ketvirtį labiausiai išaugo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (11,2 proc.) bei sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (10,2 proc.) veiklose, o sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo bei administracinėse ir aptarnavimo įmonėse (atitinkamai 10,3 ir 2,8 proc.).
Per metus algos padidėjo daugelyje ekonominių veiklų: nuo 0,4 proc. (nekilnojamojo turto operacijų) iki 17,9 proc. (sveikatos priežiūros ir socialinio darbo), o sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo įmonėse – 10,3 proc.
