Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2014 m. III ketv. sudarė 2 405,5 Lt (696,7 EUR), ir per metus, t.y. palyginti su 2013 m. III ketv., šalies ūkyje padidėjo 4,3 proc.: atitinkamai valstybės sektoriuje – 4,2 proc., o privačiajame – 4,6 proc.
O realusis darbo užmokestis per metus šalies ūkyje išaugo 4,6 proc.: valstybės sektoriuje – 4,4 proc., privačiajame – net 4,9 proc.
Augimo tikėtasi
Vertindamas minimalaus darbo užmokesčio augimą SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad panašūs rodikliai ir buvo numatyti: „Kol kas rodikliai idealiai atitinka prognozes, spėjome, kad vidutinis atlyginimas 2014-ais metais augs 4,5 proc. taigi matyti, kad padėtis ir yra panaši.“
„Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas pritarė, kad tokie vidutinio mėnesio atlyginimo augimo rodikliai buvo tikėtini, tačiau neslėpė, jog buvo galima tikėtis ir dar kiek geresnių. Tiesa, ekonomistas tikino, kad jų nepasiekta dėl objektyvių priežasčių: „Augimas galėjo būti šiek tiek didesnis, bet padėtis yra suprantama – to nesulaukėme dėl esamos geopolitinės padėties. Dalis įmonių būtent dėl jos nekėlė užmokesčio tiek, kiek planavo.“
Kol kas rodikliai idealiai atitinka prognozes, spėjome, kad vidutinis atlyginimas 2014-ais metais augs 4,5 proc. taigi matyti, kad padėtis ir yra panaši, – teigė G.Nausėda.
Nors G.Nausėda teigė, kad šiuo metu skųstis tikrai neturime kuo – turime realų minimalaus atlyginimo didėjimą, ekonomistas su nerimu žiūrėjo į ateitį: „Klausimas – ar sugebėsime išlaikyti tokius augimo tempus kitąmet? Mūsų eksportuojančios įmonės negali beatodairiškai didinti atlyginimų. Tam tikras stabtelėjimas numatomas ir vidaus rinkoje.“ Anot ekonomisto, realu, kad Lietuvoje kitąmet atlyginimų augimas ne spartėtų, o išliktų toks pat – apie 4 proc.
„Tačiau 4 proc. vidutinio atlyginimo augimas jau yra apčiuopiamas. Jei pavyktų jį išlaikyti – būtų gerai. Aišku, jei kitąmet šis rodiklis ūgteltų iki 4,5 proc – būtų labai gerai“, – įžvalgomis dalijosi G.Nausėda.
Panašias tendencijas įvardijo ir Ž.Mauricas. Anot jo, 2015-ais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje turėtų padidėti apie 4,5 proc, tačiau 2016 m. galime sulaukti ir geresnių rezultatų – 6 proc. augimo.
Variklis – statybos sektorius
Vienu iš veiksnių, leidusių augti vidutiniam šalies darbo užmokesčiui, G.Nausėda įvardijo konkurenciją, ypač didelį dėmesį atkreipė į tarptautinę rinką. „Valstybių, į kurias emigruoja lietuviai, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Airijos, Norvegijos ekonomika auga, taigi didėja ir konkurencija dėl kvalifikuotos darbo jėgos. O tai nulemia, kad Lietuvos verslininkai, siekdami išlaikyti specialistus, turi pasiūlyti jiems atitinkamus atlyginimus“, – dėstė Ž.Mauricas.
Ekonomistas dar pridūrė, kad dar viena iš priežasčių, kodėl kilo vidutinis darbo užmokestis, pačios Lietuvos BVP augimas, kuris, nepaisant geopolitinės situacijos, šiemet vis dar siekia apie 3 proc. G.Nausėda atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų veiksnį – infliaciją. „Infliacija Lietuvoje yra nepaprastai maža, tai akivaizdu taip pat prisidėjo prie vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio didėjimo. Tiesa, veikiausiai tokia pat maža infliacija gali išlikti ir kitąmet“, – pridūrė jis.
Ž.Mauricas teigė, kad vidutinio minimalaus atlyginimo rodikliai ūgtelėjo ir dėl darbo rinkos svarstyklių pakrypimo dirbančiųjų naudai: „Jau dabar trūksta specialistų, ateityje jų trūks dar labiau, stigs ir pigios darbo jėgos. Verslininkai jaus spaudimą iš kitų šalių ir jiems bus iššūkis, iš kur gauti išteklių atlyginimams kelti ir kaip motyvuoti darbuotojus kurti pridėtinę vertę Lietuvoje.“
Naujų gyvenamųjų būstų skaičiai rekordiškai auga, renovacijos procesai įsibėgėja, yra įgyvendinami ir Europos Sąjungos finansuojami projektai, taigi statybininkų poreikis auga, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Galiausiai, Ž.Mauricas įvardijo, ko gero, didžiausią įtaką tokiems vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio rodikliams padariusį veiksnį – statybos sektorių. Prie šio atgaivinimo prisidėjo Vyriausybės vykdomas renovacijos programa. „Tai specifinis Lietuvos veiksnys. Statybų sektoriaus augimas siekė, man regis, dviženklius skaičius – tai, aišku, kėlė ir pačią statistiką. Naujų gyvenamųjų būstų skaičiai rekordiškai auga, renovacijos procesai įsibėgėja, yra įgyvendinami ir Europos Sąjungos finansuojami projektai, taigi statybininkų poreikis auga. Dalis jų yra emigravę į užsienį, o dabar tenka juos iš ten vilioti atgal. Tam, aišku, reikia pasiūlyti atitinkamą atlyginimą“, – kalbėjo ekonomistas.
Augimas apčiuopiamas
Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė teigė, kad spręsti apie tai, ar gyventojai pajuto vidutinio mėnesio darbo užmokesčio augimą, galima iš vartojimo augimo – o jis matomas: „Matome realius vartojimo pokyčius, o tai reiškia, kad gyventojai labiau pasitiki savo finansais, leidžia sau išleisti daugiau, jaučiasi saugesni.“
O.Blažienė pridūrė, kad vidutinio darbo užmokesčio didėjimas nulemia ir nedarbo mažėjimą, o tai leidžia tvirčiau pasijusti didesniam namų ūkių skaičiui, taigi – toks pokytis vertintinas tik teigiamai.
Matome realius vartojimo pokyčius, o tai reiškia, kad gyventojai labiau pasitiki savo finansais, leidžia sau išleisti daugiau, jaučiasi saugesni, – teigė O.Bložienė.
G.Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad reikia įvertinti ir skirtingą kiekvienos šeimos situaciją – vieniems tai gali visiškai nepasikeisti, kitiems – stipriai: „Niekas nepasikeitė daliai pensininkų, kurie su vidutinio atlyginimo tendencijomis neturi nieko bendro. Kalbant apie dirbančius žmones, reikėtų pabrėžti, kad vienose šeimose pajamos išauga apie 8 proc., kitose – visai nepasikeičia. Taigi tai priklauso ir nuo situacijos.“
Vis dėlto, ekonomistas tikino, kad 4 proc. padidėjusi alga jau yra juntama. „Ypač turint mintyje, kad infliacija yra labai maža ir kad šis šildymo sezonas bus lengvesnis nei anas“, – dėstė G.Nausėda ir pridūrė, kad jei dabartinės vidutinio mėnesio atlyginimo tendencijos ko nors ir neužkrečia itin dideliu optimizmu, tačiau pulti į kraštutinį pesimizmą tikrai neleidžia.
