Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 11,2 proc. iki 927,9 euro, pranešė Statistikos departamentas.
Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo šių metų pradžios padidinta minimalioji mėnesinė alga, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Per ketvirtį (palyginti su 2020 metų balandžio–birželio mėnesiais) vidutinis paskaičiuotas darbo užmokestis padidėjo 4 proc., išmokėtas darbo užmokestis – 4,4 procento.
Realusis darbo užmokestis, anot statistikų, per metus išaugo 10,1 proc., per ketvirtį – 4,5 procento.
Trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis paskaičiuotas darbo užmokestis valstybės sektoriuje siekė 1546 eurus, privačiame sektoriuje – 1414,1 euro, arba atitinkamai 12,7 proc. ir 9,3 proc. didesnis nei pernai liepą–rugsėjį. Vidutinis mėnesinis išmokėtas atlyginimas valstybės sektoriuje per metus padidėjo 13,2 proc. iki 979,7 euro, privačiame sektoriuje – 10,2 proc. iki 904,8 euro.
Per ketvirtį paskaičiuotas darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje padidėjo atitinkamai 2,1 proc. ir 5,2 proc., o išmokėtas – 2,5 proc. ir 5,5 procento.
Realusis darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje per metus atitinkamai išaugo 12,1 proc. ir 9,1 proc., per ketvirtį – padidėjo 2,6 proc. ir 5,6 procento.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose: nuo 2,9 proc. (žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės) iki 20,5 proc. (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo).
Vidutinis paskaičiuotas darbo užmokestis per ketvirtį labiausiai išaugo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje (18,4 proc.) bei kitoje aptarnavimo veikloje (10,9 proc.), o sumažėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (8,7 proc.), finansinės ir draudimo (3,6 proc.) bei informacijos ir ryšių (0,9 proc.) veiklose.