– Jūsų nuomone, kokios priežastys lėmė, kad skrydžių bendrovė „Star1 Airlines“ ir tai pačiai įmonių grupei priklausantis kelionių organizatorius „Star Holidays“ atsidūrė tokioje situacijoje, kokią matome šiandien: patirties šioje rinkoje stoka, neatsakingas požiūris į savo finansinę padėtį, per menka valstybės įstaigų kontrolė? Ar visa tai tėra didelės konkurencijos šioje rinkoje padarinys?
– Šio oro vežėjo atsiradimo laikas buvo labai nedėkingas, nes į rinką ateita krizės metu. Pasaulinis aviacijos verslas yra labai sudėtingoje situacijoje – ne tik mažosios, bet ir didžiosios oro linijos šiuo metu deklaruoja nuostolius. Žinoma, jos visos nebankrutuos, tačiau padėtis labai sunki. Tad tokioje situacijoje įsitvirtinti naujam dalyviui yra ypač sunku. Kaip ir sunku išgyventi vien iš vietos rinkos. Anksčiau ar vėliau tu turi išeiti į tarptautinius vandenis, nes keleiviai turi skristi iš abiejų pusių. Aviacijos teorijoje yra tokia nuostata, kad jeigu lėktuvas skrenda, pavyzdžiui, tarp Vilniaus ir Londono, pusė bilietų turi būti parduota Lietuvoje, kita pusė – Londone. O minima bendrovė ilgai orientavosi tik į lietuvius, net rezervacijos sistema ilgai buvo tik lietuvių kalba.
Apskritai Lietuvoje yra labai nedaug komercinės aviacijos specialistų, o žiūrint į „Star1 Airlines“ konkurentų veiksmus dažnu atveju buvo pritraukiami žmonės, turintys ir išsilavinimą, ir patirtį. Tiek lėšų skaičiavimas šioje rinkoje, tiek lėktuvo naudojimo efektyvumas – mokslai, kuriuos žmonės studijuoja daug metų ir tik vėliau pritaiko versle. Žinoma, džiugu, kad mūsų verslininkai mėgino ką nors padaryti, tačiau kiek tai buvo sėkminga, mes jau matome. Praktika rodo, kad galimybių atsitiesti yra nedaug, nes klientų pasitikėjimas šia bendrove smuko. Mažai tikėtina, kad keleiviai grįš į oro linijas, kurios kritiniu metu jais nepasirūpino.
– Bendrovė turi vieną lėktuvą, kuris šiuo metu sulaikytas Dublino oro uoste. Iš esmės šis sulaikymas ir lėmė tolesnes „Star1 Airlines“ bei jos klientų problemas. Ar kitose šalyse dažna praktika, kad įmonė, išsinuomojusi vieną lėktuvą, vykdo skrydžius visoje Europoje?
– Bendrovė turi tiek lėktuvų, kiek jai reikia pagal verslo planą. Išsinuomoti lėktuvą, kai aviacijos verslas labai susitraukęs, problemų nėra. Tačiau čia svarbiausia, kaip viskas suskaičiuojama. Jeigu mes kalbame apie mažų kainų oro linijas, pavyzdžiui, „Ryanair“ ar „easyJet“, jos daug kur sutaupo, nes yra didelės, rinkoje išsilaiko dėl masiškumo. Jeigu esi mažas kaip „Star1 Airlines“, moki daugiau ir už degalus, ir už kitas paslaugas, o tai dažnai ir pakiša koją sėkmingai veiklai.
Taip, investuotojas gali duoti pinigų skoloms padengti, bet kas toliau? Licencijavimo komisija prašo vienų metų veiklos plano, tačiau ar įmonė kuriama vieniems metams?Nereikia būti ypatingu specialistu, kad numatytum, kaip toks verslas gali pasibaigti. Turime ir valstybinių struktūrų, kurios privalo stebėti, ar oro vežėjas gali kokybiškai teikti paslaugas. Ypač, turint omeny, kad tokią situaciją mes jau turėjome su „flyLAL“.
– Bendrovės „flyLAL“ atveju mes taip pat matėme atšauktus skrydžius, skaičiuojamas skolas ir intensyvias investuotojo paieškas. Viskas baigėsi bankrotu. Kokią matote „Star1 Airlines“ istorijos atomazgą?
– Situacija yra panaši, todėl tęsti veiklą didelių galimybių nematau. Nors visko gali būti. Kol kas visuomenei trūksta tikslios informacijos apie realią bendrovės padėtį ir perspektyvas.
– Susisiekimo ministerijos Licencijavimo komisija „Star1 Airlines“ davė kelias dienas, kad ši įrodytų galinti veiklą tęsti. Bendrovės vadovai sako ieškantys investuotojo. Kaip jums atrodo, ar realu jį rasti per tokį terminą ir kas galėtų susidomėti tokioje situacijoje esančia įmone?
– Aviacija nėra ta sritis, į kurią dabar investuojama. Mano supratimu, jeigu būtų koks nors potencialus investuotojas, jis būtų investavęs tada, kai įmonė dirbo gana stabiliai. Taip, investuotojas gali duoti pinigų skoloms padengti, bet kas toliau? Licencijavimo komisija prašo vienų metų veiklos plano, tačiau ar įmonė kuriama vieniems metams? Pasaulinė komercinės aviacijos praktika rodo, kad oro bendrovės turi planus penkeriems, dešimčiai metų į priekį. Pas mus situacija kitokia.
– Kaip ši istorija gali atsiliepti klientų pasitikėjimui apskritai oro vežėjais ir kelionių organizatoriais? Faktai yra tokie: žmonės blaškosi oro uoste, juos skraidinti turėjęs lėktuvas sulaikytas dėl skolų, kiti priversti anksčiau baigti atostogas, yra iškraustomi iš viešbučių, treti yra nusipirkę bilietus, bet nežino, ar galės skristi.
– Natūralu, kad pasitikėjimo bus mažiau, tačiau lietuvių aviacijos verslas niekuo nesiskiria nuo kitų verslų, kur taip pat matome įvairių atvejų. Pavyzdžiui, žmonės užsisako langus, tačiau jų nesulaukia, įmonė bankrutuoja ir reikia su ja bylinėtis.
Taip, „Star1 Airlines“ istorija paveiks ir kitus kelionių organizatorius, kitas oro linijas, tačiau galbūt klientai pradės skirti daugiau dėmesio ne tik kainai, bet ir vežėjo istorijai, jo tradicijoms šiame versle. Galbūt labiau atkreips dėmesį į tai, kaip oro vežėjai elgiasi su klientais. Juk visi norime, kad mumis rūpintųsi savo srities profesionalai.
