Diskusijoje apie Rusijos ekonomikos ateitį Sankt Peterburgo forume smarkiai išsiskyrė nuomonės. Izoliacionistai siūlo pasikliauti valstybiniais bankais. Kiti ragina megzti glaudesnius santykius su Kinija, treti pabrėžia tarptautinės prekybos reikšmę. Ką daryti? Rusija stovi ant recesijos krašto ir turės priimti kritinius sprendimus, rašo „The New York Times“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę pasirašė didelės vertės sandorį dėl gamtinių dujų tiekimo su Kinija, bet naudos iš šios sutarties Rusija neturės dar ilgai. Finansų srautai iš Europos ir JAV menksta, Ukrainoje prasideda krizė, Rusijos verslininkai perveda savo pinigus į užsienį. Naftos kainos užplaukė ant seklumos, iš Rusijos bėga kapitalas, ir todėl Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja vos 0,2 proc. Rusijos ekonomikos augimą šiemet.
Daugelį metų Rusijos pareigūnai Tarptautinį Sankt Peterburgo forumą panaudodavo užsienio investuotojų pritraukimui. Įprastai renginys pritraukdavo verslo elito iš įvairių industrijų: energetikos, finansų, gamybos, medijų, aviacijos. Tačiau šie metai kitokie.
Daugelį metų Rusijos pareigūnai Tarptautinį Sankt Peterburgo forumą panaudodavo užsienio investuotojų pritraukimui. Įprastai renginys pritraukdavo verslo elito iš įvairių industrijų: energetikos, finansų, gamybos, medijų, aviacijos. Tačiau šie metai kitokie.
B.Obamos administracija įtikino tokių kompanijų kaip „PepsiCo“, „Alcoa“ ir „ConocoPhillips“ vadovus nevykti į Sankt Peterburgą.
Namie liko ir daug Vokietijos kompanijų vadovų, nepaisydami glaudžių prekybos ryšių su Rusija.
Prekybos centro „Metro“ vadovas Olafas Kochas buvo vienintelis į forumą nuvykęs vokiškos bendrovės vadovas. Jis sakė, kad jaučiasi atsakingas už Rusijoje dirbančius 22 tūkst. bendrovės darbuotojų.
Forume šiemet dominavo Rusijos pareigūnai, rusiškų įmonių vadovai, investuotojai iš Kinijos. Forume dalyvavo 6,5 tūkst. žmonių, tarp jų – 609 užsienio ir Rusijos bendrovių vadovai, pranešė organizatoriai.
Šiemet kitoks buvo ir forumo tonas. Anksčiau apie Rusiją buvo kalbama kaip apie išteklių turtingą valstybę su stipriu potencialu. Šiemet kalbėta apie tai, ar besivystančios rinkos turėtų būti girdimos labiau priimant globalius sprendimus dėl ekonomikos. Diskusijos ašimi tapo klausimas, ar Rusijai reikia Vakarų finansų.
Per tris mėnesius iš Rusijos pabėgo 50,6 mlrd. dolerių, o pernai per tokį patį laikotarpį Rusija neteko 27,5 mlrd. dolerių. Tokius duomenis pateikia Rusijos centrinis bankas. Tuo metu Europos centrinis bankas įtaria, kad iš iš Rusijos pasitraukė jau 220 mlrd. dolerių.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijoje investuotojų nuotaikos pagerėjo. Ukrainos konflikto sprendimo ženklai reiškia, kad nebus taikomos griežtesnės Vakarų sankcijos. Sumažėjus Rusijos invazijos rizikai, 10 metų Rusijos obligacijų palūkanų procentas nukrito iki 8,7 proc., kai balandžio pabaigoje siekė net 9,5 proc.
Nurimus rinkoms, žvilgsniai pakrypo į Rusijos ekonomikos padėtį ir kaip užpildyti investicijų spragas. Per tris mėnesius iš Rusijos pabėgo 50,6 mlrd. dolerių, o pernai per tokį patį laikotarpį Rusija neteko 27,5 mlrd. dolerių.
Tokius duomenis pateikia Rusijos centrinis bankas. Tuo metu Europos centrinis bankas įtaria, kad iš tikrųjų iš Rusijos pasitraukė jau 220 mlrd. dolerių.
Dabar Rusijoje aukšti pareigūnai diskutuoja apie valstybės finansuojamą investicijų modelį ir ribotus santykius su Vakarais.
Anatolijus Čiubaisas sakė, kad Rusija 10 metų pagal gyvenimo standartus vijosi išsivysčiusias šalis, tačiau pastaruosius trejus metus gyvenimo standartai tik krenta.
Ekonomistas Sergejus Glazjevas bandė aiškinti, kad verslas turėtų tapti mažiau priklausomas nuo tarptautinio kapitalo. V.Putinui artimas Rusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Jakuninas kalbėjo apie tai, kad valstybės investicijos turėtų užimti privataus sektoriaus vietą.
Buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas teigė kad užsienio investuotojai vaidina mažą vaidmenį Rusijos kelių, fabrikų ir pastatų gerinime ir bet kokia politika, nukreipta prieš investuotojus, būtų katastrofiška.
Buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas teigė kad užsienio investuotojai vaidina mažą vaidmenį Rusijos kelių, fabrikų ir pastatų gerinime ir bet kokia politika, nukreipta prieš investuotojus, būtų katastrofiška.
Jis pridūrė, kad vien kalbos apie naujus ribojimus prislopino užsienio investicijas. Jeigu kompanijos manys, kad negali iš Rusijos pasiimti pelno, jos net nerizikuos investuodamos. Kol kas Rusija tarp besivystančių rinkų taiko laisviausias kapitalo judėjimo taisykles.
„Staiga viskas tampa neprognozuojama. Mes laukiame valdžios, tai yra, prezidento, sprendimo dėl politikos“, – sakė jis.
Buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas teigė kad užsienio investuotojai vaidina mažą vaidmenį Rusijos kelių, fabrikų ir pastatų gerinime ir bet kokia politika, nukreipta prieš investuotojus, būtų katastrofiška.
Buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas teigė kad užsienio investuotojai vaidina mažą vaidmenį Rusijos kelių, fabrikų ir pastatų gerinime ir bet kokia politika, nukreipta prieš investuotojus, būtų katastrofiška. ,
Britų politikas Peteris Mendelsonas pabrėžė, kad Rusija sugriovė politinį ir rinkų pasitikėjimą, todėl Rusija gali būti atkirsta nuo tarptautinių rinkų ir tai gali turėti rimtų pasekmių.
Anatolijus Čiubaisas, atsakingas už Sovietų Sąjungos turto privatizaciją praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, priminė, kad Rusija 10 metų pagal gyvenimo standartus vijosi išsivysčiusias šalis, tačiau pastaruosius trejus metus gyvenimo standartai tik krenta.
Jis kategoriškai pasisakė prieš užsienio investicijų pakeitimą valstybės subsidijomis: „Tai yra savižudybė. Ar tikrai Rusijoje kas nors nori daugiau valstybės kontrolės?“
