Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, priklauso ilgesnės atostogos.
„Tokiems darbuotojams turi būti suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos 5 savaičių trukmės atostogos“, – aiškino E.Kiznė.
Pasak jos, nustatant, ar darbuotojas vienas augina vaiką, būtina vertinti faktines aplinkybes kiekvienu konkrečiu atveju.
„Vaikų auginimas pasižymi nuolatinumu ir nepertraukiamumu – šie aspektai realizuojami tik per pastovų psichologinį ir socialinį kontaktą su vaiku. Išlaikymo teikimas šiuo atveju nėra svarbus, svarbu – ryšio palaikymas“, – teigė advokatė.
Anot jos, darbuotojas nelaikomas vienu auginančiu vaiką, jei gyvena su kitu asmeniu, kuris faktiškai rūpinasi vaiku, net jei tas asmuo nėra įvaikintojas ar teisinis globėjas.
Emigravus vienam iš tėvų, advokatės teigimu, lengvatos, auginančiam vaiką, savaime netaikomos. „Tik jei ilgai nutrūkęs išvykusio tėvo psichologinis ryšys su vaiku, likęs tėvas gali būti pripažintas vienu auginančiu vaiką“, – nurodė E.Kiznė.
Taigi pagrindinis kriterijus, anot jos, vaiko ir tėvo/motinos psichologinis ryšys.
„Teisės aktuose nėra apibrėžta, kas yra psichologinis ryšys ir kaip jį nustatyti, todėl kiekvienu atveju psichologinio ryšio buvimas ar nebuvimas vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes“, – teigė advokatė.
Pasak jos, dokumentai, kuriuos darbuotojas galėtų pristatyti darbdaviui, tam, kad gautų ilgesnes atostogas, galėtų būti seniūnijos pažyma apie šeimos sudėtį, teismo sprendimas dėl ištuokos, vaiko gimimo liudijimas, kuriame nėra įrašytas tėvas ir pan. E.Kiznės teigimu, darbuotojas turėtų kreiptis į darbdavį išaiškinimo, kokių dokumentų pakanka pagrįsti vienišo tėčio/mamos statusą.
