Apie tai, kad gyventojai dirbantys pagal verslo liudijimus turi draustis privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) diskutuota jau keletą metų. Mat šie žmonės daug metų nemokėjo valstybei jokių įmokų nei už sveikatos apsaugą, nei už kitas socialines garantijas, tad ir nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos jiems nepriklausė, o naudotis šiomis paslaugomis jie norėjo, nes mokėti už privatų gydymą ne kiekvienas išgali.
Šįmet 72 litų per mėnesį PSD įmokas jau privalo mokėti ir tie gyventojai, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, ir tie, kurie nepriklauso jokiai kitai draudžiamųjų PSD asmenų kategorijai, t. y. neužsidirba pajamų, nuo kurių mokėtų draudimo įmokas ir už juos įmokų nemoka valstybė.
Šįmet 72 litų per mėnesį PSD įmokas jau privalo mokėti ir tie gyventojai, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, ir tie, kurie nepriklauso jokiai kitai draudžiamųjų PSD asmenų kategorijai, t. y. neužsidirba pajamų, nuo kurių mokėtų draudimo įmokas ir už juos įmokų nemoka valstybė.
2008 metais vidutinė mėnesinė savarankiškai mokama privalomojo sveikatos draudimo įmoka buvo didesnė nei 200 litų, o nuo 2009 metų šių įmokų našta sumažėjo iki 72 litų per mėnesį.
Eskpertai nemano, kad ekonomikos krizė yra netinkamas laikas visiems sulyginti mokesčius, nes, jų nuomone, gerais laikais niekas nenori priimti nepopuliarių sprendimų, o sunkmetis neva yra tas laikas, kai reikia vykdyti reformas.
Prievolė – ne naujiena
Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla pagal įsigytus verslo liudijimus, dabar kas mėnesį moka fiksuotas 72 litų dydžio PSD įmokas, nepriklausomai nuo to, kiek jie užsidirba pajamų, LŽ aiškino
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Viešųjų ryšių skyriaus specialistas Darius Buta. Pasak jo, šis įmokos dydis gali pasikeisti tik tuo atveju, jeigu pasikeistų Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kuri dabar siekia 800 litų.
Tiesa, nedarbingumo draudimo išmokų ši įmoka žmonėms negarantuoja. „Laiku ir nepertraukiamai mokamos mėnesinės PSD įmokos garantuoja tik nemokamą medicininę pagalbą ir paslaugas žmogui susirgus. Sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų iš PSD fondo biudžeto, susirgęs asmuo gaus tiek, kiek jam reikės“, – dėstė VMI specialistas.
Visi kiti asmenys, kurie nesiverčia jokia veikla bei nėra draudžiami PSD valstybės lėšomis (t. y. kurie nėra pensininkai, darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai, studentai ar kitos socialiai jautrios gyventojų grupės atstovai, už kuriuos PSD įmokas sumoka valstybė) privalo draustis savarankiškai. Vadinasi, jie privalo mokėti 72 litų dydžio PSD įmokas kas mėnesį.
Nemokantys šių įmokų kiekvieną mėnesį žmonės negali naudotis sveikatos priežiūros sistemos paslaugomis.
„Tie gyventojai, kurie vengia mokėti PSD įmokas, gali tikėtis tik būtinosios medicinos pagalbos, o kai medikų paslaugos viršija šios pagalbos mastą, jie už gydymą turi susimokėti patys“, – aiškino D.Buta.
Ūkininkai mokėtų ir daugiau
Pernai ūkininkai 72 litų sveikatos draudimo įmoką mokėjo vieną kartą per ketvirtį. Šįmet ir jie tai privalo daryti kiekvieną mėnesį.
Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas LŽ teigė, kad šiuos pasikeitimus ūkininkai vertina palankiai.
„Dėl socialinio ir sveikatos draudimo mokesčio įvedimo ūkininkai mažiausiai diskutavo. Tik tiek, kad mokėdami įmokas, jie gauna ne visas minėtas garantijas, t. y. negauna tėvystės motinystės atostogų ar sveikatos draudimo išmokų. Jiems bus garantuojama senatvės pensija. O susirgus ūkininkai gali tikėtis medikų pagalbos“, – dėstė ŽŪR pirmininkas.
Jo teigimu, ūkininkai moka per mažas įmokas, todėl ir jiems valstybės teikiamos garantijos nėra pilnos. Norėdamas turėti visą draudimą, ūkininkas turėtų būti laikomas samdomu darbuotoju, t. y. pas ką nors įsidarbinti. „Šiuo metu ūkininkai neturi tokios galimybės – savo ūkyje jie įsidarbinti negali. Ūkininkavimas vis dar traktuojamas kaip individuali veikla, tad įsidarbinti jis gali nebent pas kaimyną“, – konstatavo B.Markauskas.
Už vėlavimą baudos ir delspinigiai
Laiku nesusimokėjusiesiems PSD įmokų žadama taikyti baudas ir delspinigius. Kai gyventojas pateiks metinę pajamų deklaraciją arba jo veikla bus tikrinama, bus suskaičiuojamos ir nesumokėtos PSD įmokos.
Laiku nesusimokėjusiesiems PSD įmokų žadama taikyti baudas ir delspinigius. Kai gyventojas pateiks metinę pajamų deklaraciją arba jo veikla bus tikrinama, bus suskaičiuojamos ir nesumokėtos PSD įmokos.
VMI atstovas D.Buta pabrėžė, kad PSD įmokos turi būti mokamos nuolat, o pradėjęs jas mokėti gyventojas tampa apdraustuoju tik po trijų mėnesių. „Sumokėti iš karto už praėjusius tris mėnesius ir tapti apdraustuoju negalima. Nustojęs mokėti įmokas, žmogus gali gauti sveikatos priežiūros paslaugas dar vieną mėnesį. Šis mėnuo užtikrina socialinį saugumą ir garantuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikimą tą mėnesį“, – teigė jis.
Nutraukus sveikatos draudimo stažą, trijų mėnesių draudimo įsigaliojimo terminas skaičiuojamas nuo pradžių.
Nori gauti paslaugą – susimokėk
„Investors Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės įsitikinimu, negalima nemokėti mokesčių ir gauti visas paslaugas.
„Lietuvoje tai buvo įprasta, ypač naudojantis tom paprastesnėm apmokestinimo formomis kaip verslo liudijimai ir pan. Kodėl tie, kurie gauna su darbu susijusias pajamas, turi sumokėti už visus? Negaliu pasakyti, ar įmokų dydžiai yra adekvatūs, bet reikia skatinti visuomenę, kad norint gauti paslaugą iš valstybės, reikia mokėti mokesčius“, – LŽ teigė ji.
R.Skyrienės nuomone, pakeitimus ir reformas geriausia vykdyti krizės metu, mat esant gerai finansinei padėčiai vėl nebus norinčiųjų priimti „nepatogius“ sprendimus.
„Kai jau priremia prie sienos, kai nebegali surinkti biudžeto, kai deficitai didžiuliai – tada pasiryžta kažką daryti“, – pabrėžė ji.
Vitas Vasiliauskas, „Investors Forum“ mokesčių grupės narys, LŽ taip pat teigė pritariantis, kad PSD mokestis savarankiškai dirbantiesiems yra nustatytas teisingai, nes „už tai tie verslininkai gaus sveikatos draudimą“. Jo nuomone, 72 litai per mėnesį nėra dideli pinigai už nemokamas gydymo paslaugas.
„Nemanau, kad smulkieji verslininkai gydytųsi privačiai, o susimokėti 72 litus per mėnesį, kad galėtų nueiti į polikliniką, nėra daug. Be abejo, Lietuvoje labiau įprasta mitinguoti ir kūrenant laužus šaukti, kad smaugiamas smulkusis ir vidutis verslas“, – ironizavo V.Vasiliauskas.
