Naujojo Darbo kodekso projekte numatyta, kad darbdaviai privalės skelbti informaciją apie darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį.
Priešinasi neskaidrus verslas?
Pastebima, kad smulkusis ir vidutinis verslas pasisako prieš atlyginimų viešinimą, o stambusis, pavyzdžiui, jam atstovaujanti Lietuvos pramonininkų konfederacija, tokį siūlymą palaiko.
„Stambaus verslo Lietuvoje yra labai nedaug – maždaug 5 proc. Visam legaliam, normaliai veikiančiam verslui atlyginimų viešinimo tvarka nekelia problemos, išskyrus administracinės naštos padidėjimą.
Besipriešinančios tokiai tvarkai įmonės ne tiek turi ką slėpti, kiek maskuoja savo mažą konkurencingumą, kartais įmonėse egzistuojantį didelį žmonių išnaudojimą. Lietuvoje gaji atlygio nemokėjimo, ilgą laiką neatsiskaitymo už darbus kultūra. Manau, kad bet koks viešinimas leistų ne tiek išvengti tų problemų, kiek jas švelninti ir mažinti“, – kalba G.Umbrasas.
Pasak laidos pašnekovo, tokia tvarka nelemtų ypatingo administracinės naštos padidėjimo įmonėms, kadangi informacija apie darbuotojų atlyginimus yra teikiama „Sodrai“. Ji galėtų nesunkiai suskaičiuoti įmonių darbuotojų vidurkius, tereikėtų tam tikrų programinių informacinių sistemų sprendimų.
Viešumas padės darbuotojams apsispręsti
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijų (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas įsitikinęs, kad vidutinis darbo užmokestis įmonėse turėtų būti viešinamas, nes tai suteiks skaidrumo bei padės darbo ieškantiems žmonėms lengviau apsispręsti.
Vidutinis darbo užmokestis įmonėse turėtų būti viešinamas, nes tai suteiks skaidrumo bei padės darbo ieškantiems žmonėms lengviau apsispręsti,– A.Černiauskas.
„Jeigu vidutinis įmonės atlyginimas smarkiai skiriasi nuo vidutinio tos srities įmonės atlyginimų vidurkio, kyla klausimas, kodėl taip yra. Jei būna ryškus skirtumas, galbūt yra bloga įmonės padėtis, o galbūt ne visai skaidrus verslas“, – sako A.Černiauskas.
Pasak G.Umbraso, atlyginimų dydžių viešinimas darbuotojams gali sukelti šiokį tokį šoką pirmąjį jų skelbimo mėnesį, tačiau susipriešinimo tai neturėtų sukelti.
„Kuo daugiau informacijos, kuo žmonės labiau supranta, kokiomis sąlygomis gyvena, tuo visuomenė tampa ramesnė. Kur kas baisiau – paslaptys“, – tikina pašnekovas.
