Vartotojų skaičius auga
„Taip, tikrai pastebime, kad Elektroninių valdžios vartų portalą kasmet aplanko vis daugiau unikalių vartotojų. Taip pat akivaizdžiai daugėja ir portalo puslapių pervertimų skaičius. Tai taip pat reiškia, kad gyventojai ir verslo segmento atstovai viešosiomis elektroninėmis paslaugomis naudojasi vis daugiau. Portalo gyvavimo pradžioje, apie 2005-uosius metus, per mėnesį stebėdavome po 100 unikalių apsilankymų, o dabar jau – šimtai tūkstančių“, – apie Elektroninių valdžios vartų naudojimo tendencijas kalbėjo Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos patarėjas Tomas Sakalauskas. Šiuo metu portale yra sukurta 1 300 000 naudotojų profilių.
Šiuo metu portale yra sukurta 1 300 000 naudotojų profilių.
Vartotojų segmentas, anot pašnekovo, per pastaruosius metus keitėsi ir plėtėsi. „Anksčiau atrodydavo, kad Elektroninės valdžios vartų portalas labiau orientuotas į gyventojus, o dabar aiškiai matyti, kad labai aktyviai juo naudojasi ir verslas. Išskirti, kam portalas yra aktualesnis, nėra labai tikslinga. Stengiamasi visuomenei aktualiausias paslaugas perkelti į elektroninę erdvę, kad jomis naudotis būtų paprasčiau, patogiau“, – kalbėjo pašnekovas.
Kas aktualiausia?
Elektroninių valdžios vartų portale gyventojai gali rasti per 600 elektroninių paslaugų – nuo prašymo socialinėms išmokoms ar stipendijai gauti, ūkininkų, žvejų licencijų, teistumo pažymų iki elektroninių knygų. Kokiomis paslaugomis gyventojai naudojasi labiausiai?
Kalbant apie Elektroninių valdžios vartų portale publikuojamas paslaugas, kuriomis gyventojai dažniausiai naudojasi, pasak T. Sakalausko, reikėtų jas skirti į dvi grupes. Pirma, tai – paslaugos, kurios „sukonstruotos“ ir teikiamos portale. Jų teikimo eigą ir stebėseną atlieka patys portalo administratoriai. Antra – tai paslaugos, kurios teikiamos išorinėse e. paslaugų sistemose, o portale yra talpinamos tik nuorodos į jas. Šiuo atveju, pasakyti, kokia konkrečiai paslauga naudojosi gyventojas, sunku, mat portalo administratoriai mato tik bendrą srautą į vienos ar kitos institucijos sistemą.
„Praktiškai tai atrodo taip, matome, kad žmogus identifikavosi per portalą ir „buvo nukreiptas“ į institucijos sistemą pasirinktai e. paslaugai gauti. Tokių gyventojų, kurie nustatė portale savo tapatybę, yra 24 proc. per metus visų 16–74 m. gyventojų“, – komentavo pašnekovas.
Taigi, vertinant nuo 2018 m. sausio 1 d., būtent Elektroninių valdžios vartų teikiamų paslaugų TOP penketukas toks (vartotojų skaičius):
- Gyvenamosios vietos deklaravimas, Lietuvos piliečiui gimus, pakeitus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką (44 741)
- Elektroninių dėžučių adresų sukūrimo elektroninių pranešimų ir elektroninių dokumentų pristatymui (32 506)
- Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimas ir pažymų apie energetikos įrenginių techninę būklę išdavimas (12 083)
- Gyvenamosios vietos deklaravimas asmeniui išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui (9 275)
- Pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą išdavimas (3 885)
Kalbant apie kitų institucijų paslaugas, į kurias iš Elektroninės valdžios vartų gyventojai nukreipiami, daugiausia dėmesio sulaukia pajamų mokesčio deklaravimas – 24 proc., su sveikata susijusiomis paslaugomis naudojasi 17 proc. vartotojų, o dėl socialinės pašalpos kreipiasi 14 proc. lankytojų. Su asmens dokumentais susijusios paslaugos domina 12 proc. vartotojų, toks pats skaičius naudojasi ir su darbo paieškomis susijusiomis paslaugomis.
Vis dėlto, T. Sakalauskas pripažino, kad Elektroninių valdžios vartų paslaugų vadinti populiaresnėmis ar mažiau populiariomis nėra tikslinga, mat svarbiausia – jų reikšmė. „Mūsų siekis, kad žmonės norimą paslaugą gautų greitai ir operatyviai. Elektroninių valdžios vartų portale yra paslaugų, kuriomis žmogus pasinaudoja gal kartą ar tik kelis kartus per gyvenimą, tačiau fiziniu būdu jos būtų teikiamos daug ilgiau nei elektroniniu. Taigi – tai labai patogu. Ir tai jokiu būdu nereiškia, kad ši paslauga mažiau reikšminga nei, sakykime, žvejo leidimo išdavimas, kuriuo naudojamasi gana dažnai“, – aiškino patarėjas.
Paslaugos pagal gyvenimo įvykius
Elektroninių valdžios vartų portale, kaip minėta, gyventojai gali pasirinkti iš kelių šimtų itin didelio spektro paslaugų, todėl dabar atėjo etapas, kai jas reikia integruoti į sudedamąsias paslaugas, kad gyventojai naršytų ir tvarkytų jiems būtinus reikalus dar patogiau, kalbėjo T. Sakalauskas.
Tokios paslaugos Elektroninių valdžios vartų portale vadinamos „gyvenimo įvykiais“. Jomis siekiama žmogui kuo patogiau pateikti visas reikalingas paslaugas vienoje vietoje, kad nereikėtų blaškytis ir ieškoti. Viena tokia paslauga „Gimus vaikui“ – jau sukurta, ji leidžia vienu kartu deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą, užpildyti prašymą vienkartinei vaiko gimimo išmokai ar susitvarkyti reikalus dėl motinystės ir tėvystės atostogų bei išmokų. Matyti, kad kompleksinė paslauga pasiteisino, todėl naujuoju Elektroninių valdžios vartų modernizavimo etapu planuojamos dar kelios su gyvenimo įvykiais susijusios paslaugos. Viena skirta pradedantiesiems ūkininkams, kita – praradusiems darbą ir jo ieškantiems, trečia – keliaujantiems į užsienį.
Elektroninių valdžios vartų portalas ir per jį pasiekiamos e. paslaugos tobulinamos panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas.
