Kiek iš viso šis šildymo sezonas kainuos valstybei, bus skaičiuojama jam pasibaigus. Kol kas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia, kiek tam buvo išleista per visus pernai metus. Skaičiai įspūdingi ir matosi aiški tendencija, kad jie auga. Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms teikti per 2011 metus išleista 19,1 proc. daugiau lėšų nei 2010 metais – išlaidos padidėjo nuo 116,5 mln. Lt iki 138,7 mln. Lt.
Gaunančių mažiau, sumos – didesnės
Pernai vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas visoje Lietuvoje gavo beveik 221 tūkst. asmenų. Šis skaičius palyginti su 2010 metais išaugo trečdaliu. Vien 2011 metų gruodį kompensacijas gavo 116 tūkst. asmenų, jiems skirta 17 mln. Lt. Šių metų sausį gavėjų buvo mažiau – 108 tūkst., tačiau kompensacijoms atseikėti teko daugiau – 18,5 mln. Lt.
Vilniaus Socialinės paramos centro darbuotojai nuo pernai spalio 1-osios iki šių metų kovo 23 dienos sulaukė beveik 23 tūkst. vilniečių prašymų jiems skirti kompensaciją už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį. Besikreipiančiųjų skaičius mažėja – pernai tuo pačiu metu jų buvo 25,7 tūkst., t.y., 10 proc. daugiau.
Tačiau augančios šildymo kainos lėmė, jog išlaidoms kompensacijoms gerokai ūgtelėjo. Nuo pernai spalio 1-osios iki šių metų kovo 23 dienos išlaidos kompensacijoms sudarė apie 20,7 mln. Lt, o tai yra net 1,6 karto daugiau nei per tą patį 2010-2011 metų laikotarpį (tuomet buvo 12,9 mln. Lt).
Kaune situacija kiek kitokia, ten šį šildymo sezoną gavusių sezoną šiek tiek daugiau, nei prieš metus. 2011 m. spalį-2012 m. sausį kompensacijas gavo beveik 12 tūkst. šeimų, tuo pačiu metu prieš metus – tūkstančiu mažiau. Tačiau sumos skiriasi kur kas labiau – prieš metus išmokėta kiek daugiau nei 2,5 mln. Lt, o per šio šildymo sezono tris pirmuosius mėnesius ši suma siekė daugiau nei 5,3 mln. Lt.
Galėtų renovuoti 200 namų
Renovavę tiek namų dar sutaupysime 100 mln. Lt, kurių kitų metų šildymo sezono metu nebereikės išmokėti kaip kompensacijų, – teigė J.Antanaitis.
Tokius skaičius išgirdęs Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis buvo atviras – skyrus tuos 138,7 mln. Lt daugiabučių renovacijai, jeigu prie darbų dar prisidėtų ir patys gyventojai, galima būtų renovuoti 200 namų. O tai yra daug, kadangi iki šiol Lietuvoje visiškai renovuota tik apie 50 namų.
„Renovavę tiek namų dar sutaupysime 100 mln. Lt, kurių kitų metų šildymo sezono metu nebereikės išmokėti kaip kompensacijų. Vadinasi, turėtume dvigubą naudą – žmonės gyvena jaukiai, gražiai, tvarkingai, nepyksta ant šilumininkų, politikai nekiršina žmonių ir dar pati valstybė sutaupo 100 mln. Lt. Nauda, sakyčiau, pasakiška“, – teigė J.Antanaitis.
J.Antanaitis įsitikinęs, kad vienas iš renovacijos skatinimo mechanizmų turėtų būti tai, jog kompensacijas reikėtų mokėti tik tiems, kurie iš tikrųjų neišgali susimokėti, o ne tiems, kurie paprasčiausiai suvartoja per daug šilumos energijos. „Tai kodėl mes visi turime mokėti, o jie nori gražiai gyventi už mūsų pinigus. Mes tik skatiname neūkiškumą, jeigu teikiame paramą žmonėms, kurie nenori tvarkytis“, – piktinosi J.Antanaitis.
Standartinio namo renovacijai reikia apie 1,5 mln. Lt, tačiau tai, anot J.Antanaičio, maksimali suma, kai namas renovuojamas itin kokybiškomis medžiagomis, netaupant darbams ir jų techninei priežiūrai. Esą pati renovacija nėra naudinga, jeigu ji bus atlikta netinkamai.
