17.13 val papildyta ŽŪM komentarais: iki liepos 1 d. gauti EK pritarimo e.kuponams nebespės.
Liepos 1-ąją žadėtas e.kuponų startas artėja, tačiau iki šiol tam nėra skirta nei pinigų, nei gautas pritarimas dėl galimo ES lėšų naudojimo, nėra ir sukurtų sistemų, įstatymas tebederinamas.
Vyriausybės atstovai pirštu beda į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) – kuponai bus ir ŽŪM įgyvendins. Tuo metu ŽŪM, neturinčioje iš ko suręsti pačių e.kuponų, gimsta naujos iniciatyvos paremti bent ūkininkus.
Savivaldos rinkimų išvakarėse, vasario 27 d., žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pasirašė įsakymą, o kovo 4 d. ūkininkai jau pakviesti kreiptis dėl paramos iki 120 tūkst. eurų. Paraiškoms parengti jie turi mėnesį iki balandžio 5 d. Lietuvos laisvosios rinkos institutas vertina, kad tokia parama „daugiau nei dosni“ ir panaši į pinigų padalijimą.
Prioritetas – priimsiantiems neegzistuojančius e.kuponus
120 tūkst. Eur maksimalią ES paramą gali gauti ūkininkai, smulkios įmonės, užsiimančios žemės ūkio, maisto produktų gamyba, perdirbimu, rinkodara ar prekyba. Tačiau pareiškėjas turi surasti bent vieną nesusijusį partnerį – pvz., ūkininkas su prekybininku ar kitu ūkininku, ir projektą įgyvendinti kartu. Projekte gali dalyvauti tik smulkios įmonės arba ūkininkai.
ES pinigais remiamas „ūkio subjektų bendradarbiavimas, skatinant ir vykdant trumposios tiekimo grandinės veiklą“.
„Tai visi jums matomi turgeliai ir ūkininkų pardavinėjami produktai tiesiai vartotojui. Tai remiama tokia veikla – ūkio subjektų bendradarbiavimas skatinant ir ugdant trumpąją grandinę“, – paramos priemonę pristato ŽŪM 2 ES paramos skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė.
Gautą paramą galima išleisti įvairiai: apmokėti 60 proc. naujo automobilio (N1 klasės), technikos, baldų ar įrangos, statinių, prekybos vietų remonto, internetinės parduotuvės sukūrimo kainos, o iki 100 proc. kompensuojama biuro ar prekyvietės patalpų nuoma, išlaikymas, renginiai, transportavimo išlaidos, reklama ar produktų populiarinimas. Samdant pardavėją parduotuvėje, būtų kompensuojama 3,03 Eur per valandą jos darbo užmokesčio, o jei samdomas gatvės ar turgavietės pardavėjas – kompensuojama 1,78 Eur/h.
Laimėtojai bus atrenkami pagal kelis kriterijus, tačiau tarp jų – kiek yra prekybos vietų ir ar jas planuojama pritaikyti e.kuponams. Ūkininkai turėtų prisižadėti priimti e.kuponus dar nežinodami, ar jie bus ir kokie jie bus.
„Paramą duodame įsisteigti prekybos vietoms ir vystyti prekybą“, – pristatymo vaizdo įraše teigia N.Padvaiskaitė. Ji pati patikina, kad įsipareigojimų pareiškėjams kiltų nedaug.
Ūkininkams tereiktų sukurti ne mažiau kaip vieną prekybos vietą ir išlaikyti ją trejus metus, vykdyti prekybą tiek, kad per metus būtų aptarnauta ne mažiau 1000 pirkėjų laikinoje prekybos vietoje arba 3000 pirkėjų stacionarioje prekybos vietoje (3-8 pirkėjai per dieną).
„Kokios tai gali būti prekybos vietos, kokia vykdoma prekyba – prekybą galima vykdyti tiek iš ūkio, tiek įsigijus mobilią prekybą, remiamos taip pat ir internetinės parduotuvės įsigijimas, ir internetinė prekyba. Laikina vieta – galite prekiauti parodose, mugėse, svarbu turėti įrodymą, kad jūs atitiksite šitą priežiūros rodiklį“, – aiškina N.Padvaiskė.
E.kuponai – vis dar be pinigų
15min pasiteiravo Finansų ministerijos, ar šiemet e.kuponams bus skirta finansavimo. Buvome patikinti, kad ne.
„2019 metams patvirtintame valstybės biudžete e.kuponų projekto įgyvendinimui lėšų numatyta nėra. Buvo siūlymai projektą finansuoti iš Žemės ūkio ministerijos administruojamos ES paramos lėšų. Apie galutinius projekto finansavimo sprendimus reikėtų kreiptis į pačią ŽUM“, – teigiama Finansų ministerijos komentare.
15min jau rašė, kad dėl ES pinigų naudojimo reikia atsiklausti Briuselio – tačiau į Europos Komisiją dar net nėra kreiptasi.
Premjero patarėjas: e.kuponų idėjos neatsisakoma
Ministro pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais Aleksandras Muzikevičius 15min patikino, kad e.kuponų idėjos Vyriausybė neatsisako, o už jos įgyvendinimą atsakinga Žemės ūkio ministerija.
Suplanuota ES parama trumposioms grandinėms, anot jo, yra viena iš sudėtinių dalių.
„Ūkininkai, kurie pardavinėja žemės ūkio produkciją, užaugintą Lietuvoje, jie natūraliai dalyvaus tose schemose, nes jie turi interesą, kad ta grandinė būtų trumpa, kad parduotų savo produkciją. Tai jie dalyvaus. Čia kaip ir atskira priemonė. Bet tai nereiškia, kad apsiribosime tik šiais naujai sukurtais prekybos taškais“, – sako A.Muzikevičius.
Jis atsakymų ieškoti kreipia į Žemės ūkio ministeriją – ji turėtų paaiškinti e.kuponų sistemos technines detales.
A.Muzikevičius pats čia pat patvirtina, kad kuponams finansavimo dar nėra.
„Dar ta diskusija, vėlgi, vyksta ir toliau, nes yra tam tikri momentai, kurie priklauso ne tik nuo Lietuvos. Reikės tai notifikuoti Briuselyje ir tą dalyką notifikuoti turi ŽŪM“, – sako A.Muzikevičius.
Jis patikino, kad maisto kuponai, kaip žadėta, veiks kaip programėlė telefone – pirkėjas, atėjęs į prekybos vietą, galės įsigyti prekę su nuolaida.
„Idėja tokia, kad kuo daugiau ir kuo platesnis ratas prekybos taškų galėtų ateiti – tai smulkiosios parduotuvėlės ar regioninės parduotuvėlės, jos galėtų dalyvauti schemoje. Bet tie kriterijai dar yra diskutuotini“, – sako A.Muzikevičius.
15min jau skelbė, kad e.kuponų programą siūlyta įgyvendinti nuo liepos 1 d. – tuomet įsigaliotų parengtas įstatymo projektas. Kuponai suteiktų 6 eurų nuolaidą maisto produktams per mėnesį vienam asmeniui, juos būtų galima išleisti tik mažose parduotuvėse. Žadėta, kad informacinė sistema su programėlėmis tekainuos 20 tūkst. eurų.
Lietuvoje yra apie 200 tūkstančių vaikų iki 6 metų, todėl suteikti 6 eurų nuolaidą per mėnesį visiems vaikams kainuotų apie 14,4 mln. eurų per metus, skaičiuota projekte.
ŽŪM: tai papildo e.kuponus
ŽŪM pateiktuose atsakymuose aiškinama, kad trumposios maisto teikimo grandinės priemonė yra papildanti maisto kuponų sistemą, nes tokios grandinės yra skirtos smulkių ūkininkų, gamintojų produktams populiarinti ir skatinti jų pardavimus, tuo pačiu prisidedant prie visuomenės vartojimo įpročių keitimo, ūkininkų užaugintų, pagamintų produktų vartojimo. O E. kuponų programa vis dar planuojama.
„ŽŪM, atsižvelgdama į trumpos grandinės principą, jau šiandien skatina ūkininkus, žemės ūkio produktų gamintojus, žemės ūkio produktų perdirbimu ir rinkodara užsiimančias įmones burtis ir steigti naujas prekybos vietas (parduotuves, el. parduotuves, mobilias prekybos parduotuves), vystyti prekybą turgavietėse ar laikinose prekybos vietose, pritraukiant kuo daugiau pirkėjų ir teiks paramą bendriems trumpų tiekimo grandinių kūrimo projektams“, – teigiama komentare.
ŽŪM įžvelgia, kad ES parama leistų ūkininkams reklamuotis taip, kad maisto produktų pirkėjams būtų suteikiama daugiau produktų – taip esą naudą gautų ir pirkėjai.
„Tačiau šios reklamos išlaidos gali būti taikomos laisvanoriškai, jeigu trumpos tiekimo grandinės dalyviai tokią priemonę numatys taikyti savo produktams populiarinti ir didesniam pirkėjų srautui užtikrinti“, – teigiama komentare.
Rengia dokumentus EK, bet iki liepos nespės
ŽŪM patvirtino šiuo metu rengianti dokumentus dėl planuojamos įgyvendinti e.kuponų programos derinimo su Europos Komisija. Paprastai derinimas užtrunka nuo 4 iki 6 mėn. E.kuponų programa bus pradėta įgyvendinti tik gavus Europos Komisijos pritarimą. Tad spėti iki liepos 1 dienos jau greičiausiai nebepavyks.
„EK nepritarus projektui, toliau šis klausimas bus sprendžiamas Vyriausybėje“, – teigiama 15min gautame atsakyme.
Tikisi paremti bent 24 ūkininkus
Vis tik ūkininkų rėmimo planai nėra pernelyg ambicingi – tikimasi, kad į paramą pretenduos bent 24 projektai.
„Paraiškos pagal šią priemonę renkamos jau ne pirmąjį kartą, aktyviai vykdoma informavimo kampanija, tad smulkieji ūkiai tikrai žino apie šią priemonę ir turės galimybe tinkamai pasiruošti. Be to, ir ministerija, ir Nacionalinė mokėjimo agentūra teikia konsultacijas“, – ŽŪM patikina, kad vieno mėnesio paraiškoms parengti pakanka
LLRI: paprasčiausias pinigų padalinimas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Gintarė Deržanauskienė naują ES paramos priemonę lygina su paprasčiausiu pinigų dalijimu.
„Iki šiol net rimtai negalvojęs atidaryti parduotuvės ūkininkas, turėtų susigundyti siūloma priemone. 120 tūkst. eurų parama daugiau nei dosni. Jei parduotuvėlėje dirbs vienas žmogus, tai vien ši suma užtikrina gana padorų atlyginimą be jokių pastangų“, – stebisi G.Deržanauskienė.
Anot jos, programos sumanytojai, „ko gero, ir patys netiki tokių parduotuvėlių sėkme“, nes paramos skyrimui parenkamas reikalavimas užtikrinti, kad per dieną parduotuvėje ar prekyvietėje apsilankytų vos 3-10 pirkėjų.
„3 metų veikimo reikalavimas gal ir rimtesnis. Tačiau sunku įsivaizduoti, kad valdžia pirmiau suviliojusi ūkininką dalyvauti šiame abejotiname projekte, vėliau, ištikus nesėkmei, reikalautų ūkininką grąžinti paramos sumą“, – sako G.Deržanauskienė.
Ji pakartojo ir kritiką pačiai e.kuponų idėjai – nėra požymių, kurie leistų tikėtis tokios sistemos sėkmės, o žadama 6 eurų nuolaida per mėnesį vargiai sudarys reikšmingą mažamečius vaikus auginančių šeimų srautą parduotuvėlėse, prekiaujančiose ūkininkų užaugintomis, prekėmis.
„Valdžia tikisi, kad iš šalies bendro ar ES katilo pasisėmus pinigų ir juos padalinus pirkėjams ir pardavėjams, bus sukurti ilgalaikiai ir tvarūs įpročiai maitintis Lietuvos ūkiuose užaugintais maisto produktais. Tai yra naivu ir net amoralu, įvertinus mokesčių mokėtojų pinigų sumą, kuri tam bus išleista ūkininkams: 2,9 mln. eurų prekybos vietoms įrengti, ir dar 14,4 mln. eurų, kurie ūkininkų kišenėse nusės e.kuponų pavidalu, kuriuos parduotuvėlėse išleis šeimos su mažamečiais vaikais.
Lietuvos vartotojai yra itin jautrūs kainoms. Dėl pigesnių prekių žmonės nuvažiuoja net iki Lenkijos. O ekologiškos morkos priklausomybės nesukelia. Tai rodo, kad užrišus biudžeto kranelį, ūkininkų morkos brangs ir tie keli pirkėjai grįš į pigesnes morkas parduodančius prekybos centrus. Geri norai pavirs sudužusiomis viltimis“, – atsiduso G.Deržanauskienė.
Ji primena, kad kuponų sistemą kritikuoja ne tik visuomenė ir ekonomistai – ja abejoja ir turintieji įgyvendinti šią sistemą, t.y., pati Žemės ūkio ministerija.
„Galiausiai dėl to, ar šių priemonių rezultatas išvys dienos šviesą, t. y. atitikimo ar neatitikimo valstybės pagalbos reikalavimams spręs Europos Komisija. Todėl tokia valdžios skuba priimti numatytas priemones įgyja kitų spalvų nei tik siekis sumažinti maisto produktų kainas“, – sako G.Deržanauskienė.
