Konstitucinis Teismas (KT) yra konstatavęs, kad per sunkmetį sumažindama pensijas Andriaus Kubiliaus vyriausybė nusižengė Konstitucijai, nes nesilaikė proporcingumo principo ir nenustatė nediskriminacinio pensijų mažinimo masto, taip pat nenumatė pensijų kompensavimo mechanizmo. Tokio mechanizmo nepavyko nustatyti ne tik dešiniųjų vyriausybei – jo nėra iki šiol. Tėra vyriausybės įpareigojimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengti kompensavimo planą iki 2014 metų gegužės ir jokiu dokumentu nepagrįsti žodžiai, kad kompensavimas galėtų prasidėti 2015 metais. Nėra aiškumo ir dėl būsimų pensininkų. Nuo 2004 metų privačiuose pensijų fonduose senatvei kaupia daugiau nei milijonas žmonių. Apsispręsti, kaip kaups toliau, jiems liko mėnuo – iki lapkričio 30 dienos. Bet šiandien jie neturi jokių garantijų, kad tie fondai išliks, nes iš valdančiųjų vis pasigirsta tokių kalbų ir svarstymų, kad fonduose neturėtų dalyvauti valstybė. Pensijų reformos architektė, buvusi Socialinės apsaugos ministrė, dabar – europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė svečiavosi LRT laidoje „Savaitė“.
– Jūs kaupiate pensijai Lietuvoje?
– Taip.
– Ar tebesate nuomonės, kad privatūs pensijų fondai turi išlikti?
– Pirmiausia, noriu patikinti mūsų laidos žiūrovus, kad pagrindinis fondas yra valstybinis socialinio draudimo fondas. Taip, kaip yra Lietuvoje „Sodra“. Tačiau žmonės turi turėti ir alternatyvą, kitaip sakant, išskaidyti esamas rizikas. Taigi šalia valstybinio „Sodros“ fondo turi būti ir kitas pasirinkimas. Daugelyje ES valstybių yra profesiniai fondai. Gaila, kad iki šiol jų nėra Lietuvoje.
– Bet yra 2006 metais priimtas įstatymas.
– Taip, bet yra įstatymas. Vadinasi, reikia žiūrėti (jau sakiau tai ne kartą), kodėl jis neveikia? Gal reikia jį pataisyti? Ir tiesiog dirbti kartu su verslo atstovais, su darbdavių atstovais, kad rastume bendrą sprendimą ir žmonės pensijas galėtų kaupti ir profesiniame fonde. Pavyzdžiui, tai labai populiaru Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, kur dirba ir nemažai Lietuvos žmonių. Jie, atidirbę tam tikrą laikotarpį, grįžę į Lietuvą, iš tų Britanijos fondų gaus tam tikrą pensiją.
Kitas dalykas: yra privatūs kaupiamieji fondai – tokius Lietuvoje turime bene dešimtmetį.
Dar vienas būdas, kaip žmogus gali susikaupti savo senatvei, yra papildomas savanoriškas draudimas, kurį irgi reikia išnaudoti.
Lietuvoje vyksta labai daug diskusijų dėl privačių pensijų fondų – kaupti, nekaupti, uždaryti. Pasakysiu štai kaip: negalima taip elgtis su žmonėmis, kurie pasirinko tokį kaupimą savo senatvei. Sutinku, kad reikia ir galima keisti mechanizmus ir apie tai svarstyti, tačiau pasakyti, kad Lietuva turės tik vieną fondą... Na, aš nežinau, Europos Sąjungos mastu tai būtų labai nereikalingas, prastas dalykas. Kai kalbame apie pensijų sistemas, turime žvelgti ir šiek tiek į ateitį.
Per tą dešimtmetį įvyko įvairių pokyčių. Žmonės prarado pasitikėjimą, kiekvieną kartą vis atsiranda noras ar nukarpyti, ar sumažinti tuos procentus, kurie yra pervedami.
– Ką galvojate apie kalbas, kad valstybė neturi dalyvauti ir į antrosios pakopos pensijų fondus nepervesti „Sodros“ pinigų?
– Dabar dėl ekonominės, finansinės ir tuo pačiu socialinės krizės valstybės biudžete nėra lengva surasti pinigų. Taip pat ir „Sodros“ biudžete. Tai dabartiniai įsipareigojimai, bet, žvelgiant į ateitį, kelio tokiai galimybei užkirsti tikrai nereikėtų.
– Ar mes galime būti visiškai ramūs, kad valstybė nesumanys nutraukti mokėjimų į tuos antros pakopos fondus, į kuriuos šiuo metu dalį perveda valstybė, o dalį primoka pats žmogus?
– Per tą dešimtmetį įvyko įvairių pokyčių. Žmonės prarado pasitikėjimą, kiekvieną kartą vis atsiranda noras ar nukarpyti, ar sumažinti tuos procentus, kurie yra pervedami. Vis dėlto aš noriu nuraminti žmones: jeigu 2004 metais mes pradėjome kaupimą privačiuose pensijų fonduose su vienomis taisyklėmis, visiškai niekas negali garantuoti, kad tos pačios taisyklės turi išlikti, kaip status quo, ir 2035 metais. Gyvenimas keičiasi, į jį reikia atitinkamai reaguoti. Nereikia gąsdinti žmonių, bet reikia kalbėtis ir įrodyti, jog tai pats geriausias sprendimas dabar ir ateičiai. Kitaip sakant, aš ne prieš pokyčius, tačiau jie turi būti išmintingi, protingi ir jie neturi atnešti žalos pačiam žmogui ir valstybei.
– Pensijų kompensavimas. Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad jas reikia kompensuoti, bet to mechanizmo kažkaip nepavyksta sukurti nei vienai, nei kitai vyriausybei – nei kairiųjų, nei dešiniųjų. Kaip jūs manote, kodėl taip sunku sukurti tokį mechanizmą?
Yra absoliučiai nekorektiška lyginti graiko ir lietuvio pensiją. Graiko vidutinė pensija yra 5,5 tūkst. litų, lietuvio vidutinė pensija – apie 800 litų, o kai kurie žmonės pasakytų, kad net ir tiek negauna.
– Aš manau, kad pati didžiausia klaida buvo padaryta, kad tos pensijos buvo sumažintos ir atimtos. Girdėdama gąsdinimus, kad jeigu mes Lietuvoje nebūtume sumažinę pensijų, mus būtų ištikęs Graikijos likimas, noriu pasakyti, kad tai yra netiesa. Yra absoliučiai nekorektiška lyginti graiko ir lietuvio pensiją. Graiko vidutinė pensija yra 5,5 tūkst. litų, lietuvio vidutinė pensija – apie 800 litų, o kai kurie žmonės pasakytų, kad net ir tiek negauna. Graikai po didžiulio spaudimo šiek tiek sumažino savo pensijas, bet ir tai tik tas, kurios viršijo 4 tūkst. litų – iki 4 tūkstančių litų pensijų nelietė.
O mes kaip pasielgėme? Tiesą pasakius, nieko iš to ir neišlošėme. Tiesiog padidinome skurdą ir socialinę atskirtį. Tai – ne mano išgalvoti žodžiai. Tai patvirtino ir Tarptautinis valiutos fondas, tai patvirtino ir įvairios studijos, atliktos Europos Komisijos. Jos parodė, kad Lietuva per ekonominį ir finansinį sunkmetį labiausiai iš visų valstybių kirto paprastiems žmonėms. Mūsų žiūrovus noriu patikinti ir pasakyti, kad socialdemokratų vyriausybė yra įsipareigojusi ir tikrai padarys taip, kad pensininkams pensijos bus kompensuotos. Kada? Norėtųsi kaip galima greičiau. Manau, kad reikėtų kaip galima greičiau žmonėms paviešinti, pasakyti, parodyti tą kompensavimo mechanizmą, ir žmonės supras. Mūsų žmonės tikrai supranta. Tik man atrodo, kad šiek tiek trūksta to aiškinimo, trūksta kalbėjimo, trūksta geranoriškumo.
– Nenoriu pasakyti, kad kvestionuoju KT sprendimą, jog pensijas reikia kompensuoti, bet man kilo viena mintis. Tuo metu, kai buvo sumažintos pensijos, buvo sumažinti ir visi atlyginimai. Vadinasi, ir įmokų buvo vis mažiau. Taigi ką mes dabar norime kompensuoti? Tai, ko nebuvo? Juk tuo metu tų pinigų surinkta nebuvo.
– Bet jau seniai KT yra pasakęs, kad pensija yra žmogaus nuosavybė. Jis dirbo, uždirbo ir todėl tą reikia vykdyti, tą reikia padaryti. Galvoju, kad prie to dabar jau net nebereikia grįžti. Reikia dėti ant stalo įstatymą su tam tikrais terminais, kada ir kaip ką grąžiname, numatyti biudžete tuos pinigus ir dirbti ta linkme.
– Visi kalba apie artėjančius prezidento rinkimus. Jūs buvote minima kaip viena iš socialdemokratų kandidačių, bet dabar tos kalbos nutilo. Ar tai reiškia, kad jūs jau apsisprendėte ir net jei jums ir būtų siūloma, prezidento rinkimuose nedalyvausite?
– Iš tikrųjų ne. Aš nedalyvausiu prezidento rinkimuose, tačiau labai aktyviai ir visa širdimi padėsiu mūsų socialdemokratų iškeltam kandidatui.
– Bet turite tikslą dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose?
– Taip, turiu tikslą dalyvauti EP rinkimuose, bet, kaip sakiau, dabar mūsų socialdemokratų skyriai siūlo kandidatus. Aš nežinau, koks bus jų verdiktas ir koks bus jų pasiūlymas. Koks jis bebūtų, aš jį gerbsiu. Jeigu pati tuose sąrašuose nebūsiu, padėsiu savo kolegoms. Bet EP rinkimuose labai norėčiau dalyvauti ir pati asmeniškai.
