Ketvirtadienį V.Šapoka Seimo nariams atsakė į 10 atsiųstų klausimų. Parlamentarus domino, ar su biudžetu pateikti prezidento G.Nausėdos siūlymai mokesčių srityje galėtų pozityviai ar negatyviai paveikti „verslą, kuris iš vakaro gautų naujus mokesčius ir taisykles“.
Anot V.Šapokos, įmanomas greitas sprendimų priėmimas, „jei bus bendras ir greitas sutarimas Seime – palaikant dar ir opozicijai, galima priimti ir su biudžetu“.
„Jei diskusijos užsitęstų ir bendro vardiklio nebūtų surasta greitai, teisės aktai numato, kad iki įsigaliojimo turi būti ne mažiau nei 6 mėn. (…) Na žinoma, kad aš pasisakau už tai, kad tiek gyventojai, tiek verslas, tiek mokesčių administravimo institucijos su visais pakeitimais būtų supažindinti iš anksto. Priminsiu, kad praėjusį kartą, kuomet įgyvendinom su darbo užmokesčiu susijusią pertvarką, darėme pusmetį iš anksto tam, kad tikrai būtų laiko pasirengti“, – sako V.Šapoka.
Tačiau atskirų prezidento pasiūlymų jis nevertino.
„Kalbėti apie konkrečius detalius pasiūlymus negalime. Dabar mes diskutuojame dėl idėjų, daugelį kurių mes palaikome. Bet jau poveikį gyventojams, verslui, bus galima vertinti matant pačius projektus“, – kalbėjo V.Šapoka.
Buvo lengva atsakinėti į „pilnaties“ klausimus
Dalis opozicijos atstovų klausimų veikiau priminė priekaištus. Du klausimai – kodėl Vyriausybė nesiskolina ir neišlaidauja daugiau, kai palūkanos neigiamos.
„Kitos ES šalys, ypač Pietų Europos, didina investavimą kaip būdą išvengti ar sumažinti rinkų nepastovumą. Kodėl kai yra pigu, yra mažai skolinamasi, o kai bus brangu, bus mažiau išleidžiama?“ – V.Šapokai rašė opozicija.
V.Šapoka paaiškino, kad skolinimosi limitai yra įtvirtinti įstatymuose, ir jų ministerija laikosi.
Jis priminė, kad šiemet išplatintos didelės obligacijų emisijos leis perfinansuoti ankstesnes skolas gerokai mažesnėmis palūkanomis.
„2020 metais išpirksime beveik 2 mlrd. eurų emisiją, kuri buvo išleista prieš dešimtmetį su 7,625 proc. palūkanomis. Tai vien šios emisijos refinansavimas leis sutaupyti 80 mln. eurų per metus“, – teigė V.Šapoka, jis patikino, kad deramasi ir su kitais kreditoriais.
O reaguodamas į pasiūlymą daugiau skolintis, jis priminė Graikijos istoriją.
„Pietų šalių ekonominė elgsena kažin ar yra tvari ir kažin ar geriausias pavyzdys. Mes iš istorijos matome, kas buvo Graikijoje“, – tikino V.Šapoka.
Pasak jo, ir EK rekomenduoja išlaikyti neutralią finansinę politiką, kad ekonomika nei būtų kaitinama, nei vėsinama.
Seime taip pat kritikuota, kad Finansų ministerija „vis žada ir kalba“, kad sukurs finansinius instrumentus investicijų kofinansavimui – klausė, kodėl pasiūlymų vis nėra. Finansų ministras pavardijo, kad 2,5 mlrd. eurų pritraukta iš privačių investicijų investuojant 2 mlrd. eurų valstybės ir ES lėšų – Lietuva yra esą pavyzdys Europai.
Seimo nariai Europos centrinį banką lygino su malūnsparniu, barstančiu pinigus, ir klausė: „Kiek pinigų gali būti išbarstyta Lietuvoje?“
„ECB turi įtakos kreditavimo kainai. Žinome, kad ji mažesnė tiek verslui, tiek gyventojams, tiek vyriausybei, bet jei tiesiog be jokių stabdžių leistume, kad ta ECB politika visa apimtimi pasiektų mūsų ūkį, tikrai jį perkaitintų“, – kalbėjo V.Šapoka.
Lietuvos bankas (LB) netgi prilygintas komerciniams bankams, Seimo nariams lyginant jų pelnus. Finansų ministerijos klausta, kaip ši vertina 11 mln. eurų pelną, kai komerciniai bankai uždirba 440 mln. eurų pelno. Lietuvos bankas yra priežiūros institucija, kuri neišdavinėja komercinių paskolų, neteikia mokamų sąskaitų tvarkymo ir pan. paslaugų. Žurnalistas Šarūnas Sabaitis pašiepė tokį Seimo narių klausimą pavadindamas „amžinos pilnaties meto kronikomis“.
„Truputį tai yra lyginimas kriaušių su obuoliais. Dar patikslinsiu skaičius, praėjusių metų bendras komercinių bankų pelnas buvo ne 440 mln. eurų, o 358 mln. eurų. O LB pelnas skirstomas įstatymo numatyta tvarka, LB turi formuoti ir atsargos kapitalą ir kitus kapitalus, ir pelno likutis pagal LB įstatymą negali viršyti 70 proc. paskutinių trejų metų vidurkio“, – kalbėjo VŠapoka ir patikslino, kad LB pelnas pernai siekė 33,6 mln. eurų.
Klausimus pasirašė 10 Seimo narių: liberalai Kęstutis Glaveckas, Simonas Gentvilas, Ričardas Juška, Gintaras Vaičekauskas, Jonas Liesys, Jonas Varkalys, konservatoriai Mykolas Majauskas, Vytautas Kernagis, Dainius Kreivys ir socialdemokratas Algirdas Sysas.
Siūlė lažintis iš 100 eurų, kad algos augs mažiau
Konservatorius Mykolas Majauskas V.Šapokai siūlė lažintis iš 100 eurų dėl to, kad kitąmet algos neaugs 7,4 proc., kaip prognozuoja Finansų ministerija. V.Šapoka rėžė, kad lažintis dėl to būtų ciniška.
„Drįsčiau lažintis su jumis, daug pinigų neturiu, bet 100 eurų pastatyčiau, kad ekonominės raidos scenarijuje numatytas 7,4 proc. darbo užmokesčio (DU) augimas yra pernelyg optimistinis, panašiai galvoja „Swedbank“ ar SEB bankų ekonomistai“, – sako M.Majauskas.
Jis klausė, ar prognozės dirbtinai užaukštinamos, kad biudžete būtų galima daugiau išlaidauti, numatant didesnį pajamų surinkimą, ar vis tik yra planuojami atlyginimų kėlimai viešajame sektoriuje, apie ką dar nebuvo pranešta.
„Pirma, aš pasitikiu Finansų ministerijos analitikais, jie yra pripažinti kaip geriausi dešimtmečio prognozuotojai Europoje. Mes naudojame pačius naujausius statistinius duomenis ir įskaičiuojame visus sprendimus, kurie priimti, tai ir kolektyvinės sutartys, tai ir sprendimai dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimo. (…) Lažintis iš šalies ekonomikos augimo, iš atlyginimo augimo, manau būtų ciniška“, – sako V.Šapoka.
