Kalbėdamas apie tai, kad kultūros ministrė nesiruošia leisti apkarpyti ministerijos biudžeto dėl „pokyčių krepšelio“, V.Šapoka pabrėžė, kad veikdamos efektyviai, ministerijos gali įgyvendinti keliamus tikslus be papildomo finansavimo.
„Ministerijos tiek įdėjo, tiek svarbiausiems darbams iš to krepšelio gavo, tai šiuo atveju kalbėti, net ir tose srityse, kur finansavimas nesikeičia, tai nereiškia, kad nebus galima padaryti svarbiausių darbų, nes kiekviena ministerija turi vidinių rezervų, kad nukreiptų juos svarbiausiems darbams“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė V.Šapoka.
Anot jo, neefektyvumo pavyzdžiu galėtų būti tai, kad ministerijos valdo daug nereikalingo nekilnojamojo turto, kurio išlaikymas brangiai kainuoja.
„Aš manau, kad kiekviena ministerija turi ieškoti efektyvumo šaltinių. Vienas pavyzdžių, visai neseniai paskelbėme, kaip valstybės institucijos valdo nekilnojamąjį turtą, akivaizdu, jog daugelis ministerijų turi perteklinio turto, kurio išlaikymas brangiai kainuoja, turi žmonių, kurie rūpinasi tuo turtu, nors yra sukurti mechanizmai tam, kad būtų galima šioje vietoje“, – tikino ministras.
Jo teigimu, valstybės institucijos keliais etapais turės nereikalingą nekilnojamąjį turtą perduoti Turto bankui, o jeigu nuspręs, kad visgi nori juo naudotis – nuomotis.
V.Šapoka tikino, kad ministerijos rado, kaip sutaupyti lėšų ir skirti jas programoms, skirtoms su skurdu. Anot jo, iš esmės atsisakyta neefektyvių programų.
Kiekviena ministerija turi eilę projektų, kur gali optimizuoti, suefektyvinti veiklą, kur gali veikti efektyviau ir tos lėšos skiriamos kovai su skurdu.
„Aš manau, kad šiuo atveju turėjome labai konstruktyvią diskusiją tiek su kultūros, tiek su kitais ministrais. Kalbant apie pokyčių krepšelį, tos sumos, kurios ištraukiamos iš ministerijos kuruojamų sričių, yra būtent iš tos veiklos, kuri nėra efektyvi. Ką turiu omenyje – kiekviena ministerija turi eilę projektų, kur gali optimizuoti, suefektyvinti veiklą, kur gali veikti efektyviau ir tos lėšos skiriamos kovai su skurdu“, – teigė jis.
Portalas 15min.lt skelbia, kad po lėšų perskirstymo finansavimas nesikeis arba augs iš viso 8 ministerijoms: Aplinkos (augs 6 mln. eurų), Krašto apsaugos (149 mln. eurų), Kultūros (nesikeis), Socialinės apsaugos (216 mln. eurų), Susisiekimo (7 mln. eurų), Sveikatos apsaugos (48 mln. eurų), Švietimo ir mokslo (5 mln. eurų) ir Užsienio reikalų (nesikeis). Tuo metu 6 ministerijų biudžetai mažės: Energetikos (1mln. eurų), Finansų (58,6 mln. eurų), Teisingumo (7 mln. eurų), Ūkio (4 mln. eurų), Vidaus reikalų (1 mln. eurų) ir Žemės ūkio (25 mln. eurų).
Vadinamasis „pokyčių krepšelis“ – tai Vyriausybės prioritetiniams darbams ir anksčiau įstatymais prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti reikalingos lėšos. Iš viso kitąmet jis sieks 617,5 mln. eurų, kurių didžiąją dalį sudarys šiemet ministerijų baigiamų vykdyti programų, priemonių ir investicinių projektų lėšos, kitos ministerijų veiklos efektyvumo didinimo priemonės, taip pat lėšos iš numatomo 2018 metų pajamų prieaugio.
Galutinis Vyriausybės siūlomas valstybės biudžeto projektas Seimui bus teikiamas ne vėliau kaip šių metų spalio 17 dieną.
