„Puikiai suprantame, kad nenorime, jog Lietuvos gyventojai toliau bėgtų iš namų, iš Lietuvos (...) Tai iškeldami mokesčius tikrai jų į namus nesusigrąžinsime. Jeigu pažiūrėtume tarptautinę praktiką, ką darydavo šalys, kurios buvo susidūrusios su masine migracija, niekada nebuvo tokio šūkio, kad padidinkime mokesčius ir susigrąžinkime išvykusius – na, visiškas oksimoronas. Kalbant apie svarbius mokestinius pakeitimus, reikia turėti omenyje, kaip tai paveiks“, – Žinių radijui sakė V.Šapoka.
Pasak jo, Vyriausybės parengta mokesčių reforma siekiama padidinti milijono dirbančiųjų pajamas, sumažinant su darbo santykiais susijusią mokestinę naštą, nes Lietuvoje, anot ministro, ji yra per didelė.
V.Šapoka skeptiškai vertina siūlymus taikyti visuotinį NT mokestį.
„Daug teorinių pasvarstymų, kad reikia visuotinio nekilnojamojo turto (mokesčio – BNS), na, vėlgi tai – ežiukas rūke. Reikia pasižiūrėti, kokia reali situacija Lietuvoje – 90 proc. gyventojų turi nuosavą būstą. Tai išskirtinė situacija. Tiek pensininkai, tiek kitos socialinės grupės turi savo nuosavą būstą. Kas atsitiktų, jei apmokestintume visą nekilnojamąjį turtą? Reikėtų rasti grupę, kurias reikėtų nuo mokesčio atleisti (...)“, – sakė V.Šapoka.
Pasak jo, Vyriausybės pasiūlyta NT apmokestinimo schema padeda užkardyti burbulų formavimąsi rinkoje.
Vyriausybė siūlo 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrą ir daugiau vieno žmogaus turimus būstus.
Pagrindinis būstas ir sodybos būtų apmokestinamos, kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės išlaikant progresyvumą: 0,5 proc. tarifas nekilnojamajam turtui už 220–300 tūkst. eurų, 1 proc. – už 300–500 tūkst. eurų, 2 proc. – už daugiau kaip 500 tūkst. eurų.
Lietuvos bankas yra siūlęs panaikinti verslo liudijimus, suvienodinti su darbo santykiais susijusios veiklos ir individualios veiklos apmokestinimą, taip pat įvesti visuotinį progresinį NT mokestį.
