2016 metais Vilnius savo biudžete turės 474,2 mln. eurų, biudžeto deficitas sieks 24,6 mln. eurų, o skola 2015 metų gruodžio 1 dieną buvo apie 390 mln. eurų. Iki metų pabaigos ji galėjo šiek tiek ūgtelėti, tačiau galutiniai duomenys paaiškės vėliau.
Prieš metus miestas turėjo šiek tiek mažiau – 369,5 mln. eurų, bet biudžeto deficitas buvo numatytas dvigubai didesnis – 63 mln. eurų. Skolingas Vilnius buvo panašiai tiek, kaip ir šiemet – 389 mln. eurų.
Prisiminė gyvenamuosius rajonus
Kaip jau esu minėjęs, norisi, kad arba pažvelgus per langą, arba tik išėjus į kiemus žmonės pajustų tuos pokyčius, – kalbėjo meras.
Pristatydamas šių metų biudžetą Vilniaus meras Remigijus Šimašius pabrėžė – du trečdaliai vilniečių gyvena gyvenamuosiuose rajonuose. Tad jie ir sulauks išskirtinio dėmesio. Anot mero, pagrindinius darbus ir galima pavadinti atsigręžimu į daugiabučių namų rajonus.
„Kaip jau esu minėjęs, norisi, kad arba pažvelgus per langą, arba tik išėjus į kiemus žmonės pajustų tuos pokyčius“, – kalbėjo meras.
Šių metų biudžetas, palyginti su pernai, yra didesnis daugiau nei 100 tūkst. eurų, suplanuotas ir perpus mažesnis deficitas. Bendros planuojamos savivaldybės išlaidos – 471,2 mln. eurų, suplanuotos pajamos kartu su valstybės dotacijomis sieks 443,6 mln. eurų, deficitas – 24,6 mln. eurų.
Miestas šiemet žada taupyti: mažinamas automobilių parkas, savivaldybės pastato eksploatacinės išlaidos. Darbuotojai rečiau važiuos į komandiruotes, bus perkama mažiau studijų. Anot mero, praėjusios kadencijos miesto vadovybė per ketverius metus tam išleido pusę milijono eurų. Dabar per devynis mėnesius tam skirta 40 tūkst. eurų.
Didžioji biudžeto dalis tradiciškai skiriama švietimo sistemai.
Kiemai lyg tranzitinės gatvės
Kalbėdamas apie gyvenamųjų rajonų tvarkymą, meras pirmiausia įvardijo tuos įvažiavimus ir kiemus, kuriais naudojasi ne tik konkretaus daugiabučio gyventojai, bet ir dar daugybė žmonių.
„Tai kvartalų vidinės gatvės. Jais naudojasi tūkstančiai gyventojų. Identifikavome šias problemas, iki šiol tam dėmesio buvo skiriama fragmentiškai. Jeigu įvažiavimas į kiemą yra vieno namo rūpestis, tai jis liks patiems gyventojams. Bet tvarkysime ten, kur naudojasi daugybė žmonių. Turime preliminarų sąrašą, bet dar diskutuosime apie tai, turime laiko, kol žiemos sezonas. Tai nebus susiję su reprezentacinėmis miesto vietomis, bet ten, kur išties daugiausia žmonių pravažiuoja“, – kalbėjo R.Šimašius.
Šiemet tam skirta 2,6 mln. eurų, bus sutvarkyta 200 įvažiavimų ir kiemų.
Remontai ateis į mokyklas
Švietimo įstaigos pernai džiaugėsi nebent kosmetiniu remontu. Šiemet savivaldybė numačiusi atnaujinti 17 mokyklų ir 9 darželius. Tam suplanuota 13,6 mln. eurų.
Duris atverti turėtų ir penki nauji vaikų darželiai, kuriuose atsiras 890 naujų vietų vaikams valstybinėse įstaigose. Šie nauji darželiai įsikurs patalpose, naudotose kitoms reikmėms – buvusiose suaugusių, Š.Aleichemo mokyklose ir pan. Pasak mero, išliks ir šimto eurų parama vaikams, lankantiems privačius darželius.
Tai nebus susiję su reprezentacinėmis miesto vietomis, bet ten, kur išties daugiausia žmonių pravažiuoja, – kalbėjo R.Šimašius.
„Pirmą kartą numatomas masinis šaligatvių tiesimas. Per trejus metus numatoma nutiesti 7 km naujų šaligatvių. Daugiausia tai bus tose vietose, kur žmonės ir taip daugybę metų vaikšto, bet kietos dangos nebuvo numatyta“, – dar vieną darbą pristatė R.Šimašius.
Dviračių takų naujų šiemet dar nebus daug, vienas numatytas Gariūnų gatvėje. Bet žadama sutvarkyti apie 200 dabar esančių dviračių takų – ten, kur važinėjimui trukdo borteliai ir pan.
Tęsis ir Neries krantinės tvarkymas – visą betoninę pakrantę žadama paversti tokia, kaip jau sutvarkyta pusės kilometro atkarpa prie Karaliaus Mindaugo tilto. Taip pat planuojama ir toliau nuo centro tvarkyti pasivaikščiojimui skirtas pakrantes.
Dešimt naujų skverų
Gyvenamuosiuose rajonuose ketinama sutvarkyti dešimt skverų – vietų, kur galima pasivaikščioti nenutolstant toli nuo namų. „Pradėjus žiūrėti paaiškėjo, kad prie namų nėra tokių vietų, tik reprezentacinės, skirtos visam miestui“, – kalbėjo R.Šimašius.
Šiais metais vyks Lazdynų baseino projektavimo darbai. Bet kartu susimąstyta apie tuos sportininkus, kuriems reikia plaukimo baseino, kol bus pastatytas Lazdynų baseinas. Todėl bus pastatytas naujas baseinas Fabijoniškėse, veikti turėtų pradėti jau šiemet.
„Lazdynų baseinas bus nugriautas šių metų pabaigoje, nes kiekviena žiema šiam objektui yra iššūkis. Jis griaunamas ne tik todėl, kad naujas bus statomas, bet ir dėl jo paties būklės“, – teigė R.Šimašius.
Eismo pokyčių irgi reikia tikėtis, nors Vilniaus be spūsčių meras nepažadėjo. Bet identifikuotos penkios avaringiausios sankryžos, šiemet bus baigtos ir aplinkkelio statybos.
Opozicija turi pastabų
Opozicijoje šiuo metu esantis buvęs meras Artūras Zuokas iš esmės teigiamai vertina būsimąjį šių metų biudžetą, tačiau turi jam pastatų. Tiesa, pirmiausia jis įvardijo, kad šių metų biudžetas auga. Anot A.Zuoko, po Konstitucinio Teismo sprendimo Vyriausybė ir Seimas atsižvelgė į Vilniaus miestui skiriamų lėšų dydį.
Esminių pastabų matyčiau keletą. Mums nesuprantama, kodėl naikinama įstaiga „Sveikas miestas“, tai savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga, kuriai priklauso nuopelnai, kad per pastaruosius keletą metų Vilnius tapo sportuojančiu, judančiu miestu. Jai skiriamas nulis biudžete, vadinasi, įstaiga naikinama. Kyla klausimas ir kodėl savivaldybė sumažino darbuotojų skaičių 60, bet biudžeto lėšų administracijai išliko tiek pat, jokio ekonominio efekto nėra. Gal išgirsime atsakymus, bet matome, kad savivaldybė priima darbuotojus pagal darbo sutartis – perka papildomas išlaidas iš išorės. Yra klausimų ir dėl buitinių atliekų sąvartyno“, – kalbėjo buvęs meras.
Vicemero Lino Kvedaravičiaus teigimu, įstaiga „Sveikas miestas“ tikrai neišnyks – jai numatyta skirti 100 tūkst. eurų.
Klausimas dėl „Sveiko miesto“ finansavimo tarybos posėdyje palydėtas kiek neskaniu mero pokšto. Į opozicinės Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcijos atstovo Miroslavo Monkevičiaus klausimą dėl pinigų įstaigai, R.Šimašius atsakė: „Aš lygiai taip pat galiu paklausti, kodėl jūs pradėjote mušti savo žmoną?“ Ir pasiūlė pasitikslinti finansavimo klausimą dar kartą. Toks „pokštas“ neprajuokino net valdančiųjų.
A.Zuokas tikina negalįs priekaištauti miesto vadovams, kad miesto skolos paslaugų tiekėjams išaugo, nes pinigų tam tiesiog nebuvo. Tačiau jis pabrėžė, kad R.Šimašius ir kiti valdantieji savo politinių pažadų neišpildė – skola nemažėja, bankai Vilniui neskolina.
