Vasarą kalbėję apie tai, kad jau rugpjūčio paskutinę dieną skelbs sostinės šilumos ūkio modernizacijos konkursą, savivaldybės bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ to nepadarė iki šiol. Šios savivaldybės įmonės vadovas Arūnas Keserauskas tvirtina – konkurso jie paskelbti negali todėl, kad nebeaiški šilumos ūkio ateitis po Energetikos ministerijos pareiškimų apie galimą išskaidymą ir kitokias permainas.
Konkursui pasiruošta
Iki 2016 metų Vilniaus termofikacinė elektrinė (VE-3) privalo atitikti gamtosauginius reikalavimus, tad beliko keleri metai atnaujinti elektrinę. Tuomet joje būtų deginamas biokuras ir sumažėtų kaina šilumos vartotojams. Taip vasarą kalbėjo A.Keserauskas. Ir nors Vilniaus šilumos ūkis iki 2017 metų yra išnuomotas koncernui „Dalkia“, tai esą nebūtų kliūtis ateiti ir dar vienam investuotojui.
Sustabdėme konkursą, kol paaiškės, kaip su šilumos ūkiu toliau Vyriausybė elgsis, – sakė A.Keserauskas.
Tačiau planai liko planais. Dabar A.Keserauskas kalba, kad sąlygos konkursui buvo paruoštos, tačiau išgirdę energetikos ministro Arvydo Sekmoko teiginius apie šilumos ūkio skaidymą, tinklo ar jo dalių atskyrimą darbus sustabdę. Esą skelbti konkursą tiksliai nežinant, koks tas šilumos ūkis bus ateity, nelogiška – dalyvių vis tiek neatsiras.
„Sustabdėme konkursą iki to laiko, kai paaiškės, kaip su šilumos ūkiu toliau Vyriausybė elgsis. Ar skaidys, ar leis modernizuoti esamomis sąlygomis, ar pati investuos. Yra labai daug neaiškumų. Todėl ir sustabdėme, kol paaiškės, koks bus pasirinktas įstatymo projektas ir patvirtintas. Namų darbus pasidarėme, turime studiją, žinome, kas yra geriausia, kiek tai kainuos“, – kalbėjo A.Keserauskas.
800 mln. Lt investicija
Anot Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus, norint modernizuoti sostinės šilumos ūkį ir pereiti prie biokuro reikės apie 700-800 mln. Lt investicijų. A.Keserauskas taip pat tvirtina, kad kartu su Vyriausybe reikėtų siekti gauti Europos Sąjungos paramą, nes dabar ją gali gauti tik mažųjų miestų šilumos ūkiai.
„Didieji šilumos ūkiai paramos negalėjo gauti, nes buvo apribotos pinigų sumos. O paskui labai nekorektiškai lyginama, kaip maži šilumos ūkiai susitvarkė, o dideli nesusitvarkė. Sąlygos buvo nevienodos“, – priežastis, kodėl būtina ES pinigais remti ir didžiųjų miestų šilumos ūkių pertvarką, dėstė A.Keserauskas.
Vilniaus šilumos tinklų direktorius kritikos strėles kreipia į Energetikos ministeriją – esą pastarosios specialistai nesileidžia į diskusijas ir negirdi argumentų. Ir net neatsako į oficialius paklausimus. Tokių „Vilniaus šilumos tinklai“ tvirtina pateikę bent keletą, pirmasis buvo dėl šilumos punktų, su kuriais esą nežinia, kaip elgtis, antrasis – dėl šilumos ūkio modernizavimo konkurso.
Savivaldybės reikalas
Už savivaldybės šilumos ūkio modernizavimą ir plėtrą yra atsakinga savivaldybė, – tvirtina Energetikos ministerija.
Nesulaukus atsakymo konkurso paskelbimas atidėtas neribotam laikui – kol Energetikos ministerija duos atsakymą. Anot A.Keserausko, tokio vilkinimo pasekmės aiškios – nemodernizavę ūkio naudojame brangias dujas, tad kuo vėliau tai bus padaryta, tuo labiau kentės šilumos vartotojai.
Energetikos ministerija šiuo klausimu nedaugžodžiauja. Energetikos ministro patarėjo viešiesiems ryšiams Kęstučio Jauniškio atsiųstame atsakyme 15min.lt dar kartą pabrėžiama, kad šilumos ūkis – savivaldybės reikalas.
„Už savivaldybės šilumos ūkio modernizavimą ir plėtrą yra atsakinga savivaldybė, todėl pati Vilniaus savivaldybė ir turi apsispręsti, ar jai vykdyti Vilniaus šilumos ūkio modernizavimo konkursą, ar ne“, – tvirtina Energetikos ministerija.
