Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, Vilniuje ir Rygoje galimybės nusipirkti būstą padidėjo. Vilniaus gyventojas šiemet galėtų nusipirkti 3,4 kv. m didesnį būstą, Rygoje — 0,8 kv. metro. Talino gyventojai šiemet galėtų nusipirkti 3 kv. m mažesnį būstą negu pernai.
Pranešime spaudai rašoma, kad aujų paskolų palūkanos mažėjo visose trijose Baltijos šalyse: daugiausiai Lietuvoje, mažiausiai — Latvijoje. Realusis darbo užmokestis (apskaičiuojamas įtraukiant ne tik darbo užmokesčio, bet ir vartojimo prekių bei paslaugų kainų pokytį) Taline ir Rygoje didėjo, o Vilniuje mažėjo. Tačiau nepaisant neigiamo realiojo darbo užmokesčio pokyčio, dėl mažesnių paskolų palūkanų ir šiek tiek mažesnių būsto kainų, vilniečiai vis tiek šiemet galėtų įpirkti didesnio ploto būstą negu pernai. Tuo tarpu Talino gyventojų galimybės, nepaisant padidėjusio darbo užmokesčio ir sumažėjusių palūkanų, šiemet mažesnės. Estijos sostinėje tokia padėtis susiklostė dėl padidėjusių būsto kainų
Vis dėlto pajamų ir nekilnojamojo turto kainų santykis Vilniuje išlieka blogiausias: nekilnojamojo turto kainos vis dar yra per didelės, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus galėtų nusipirkti vidutinio dydžio (apie 60 kv. m) butą.
SEB būsto įperkamumo rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į senos statybos gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas ir vartojimo prekių bei paslaugų kainas. Apskaičiuota, kokio dydžio būstą galėtų nusipirkti gyventojas, uždirbantis vidutines pajamas ir imdamas paskolą dabar galiojančiomis sąlygomis bankuose.
