Už liftą niekada nemokantis sostinės gyventojas Saulius Šaltenis penktadienį teisme patyrė pralaimėjimą.
Vilniaus 2-asis apylinkės teismas nusprendė visiškai patenkinti komunalininkų įmonės „Vilko pėda“ ieškinį, pagal kurį S.Šaltenis privalės sumokėti iš viso 2538,03 lito. Tačiau 54 metų vilnietis nenuleidžia rankų: nepalankų šiandieninį sprendimą jis žada apskųsti ir galų gale įrodyti, jog paprasti žmonės negali būti apkrauti mokesčiais už paslaugas, kuriomis nesinaudoja.
Penktadienį Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėja Loreta Lipnickienė skaitydama nutartį pažymėjo, kad „visi namo bendraturčiai privalo išlaikyti namo inžinerinę įrangą“.Iš karto matėsi, kaip šokinėja!, – teisme dėl mokesčių už liftą apie santechnikų į jo namus atneštas blusas pasakojo S.Šaltenis.
Su šia nuostata S.Šaltenis sutinka, tačiau teismo sprendimas jam yra nesuprantamas ir nepriimtinas.
S.Šalteniui nesuvokiama, kodėl teismas nemato esminio skirtumo tarp mokesčių už lifto išlaikymą ir mokesčių už naudojimąsi juo.
Priskaičiavo ir delspinigius
15min.lt jau pasakojo, jog S.Šaltenis tikina esąs prievartaujamas mokėti už liftą, kuriuo apskritai nesinaudoja, beje, ne tik taupumo, bet ir sveikatos sumetimais.
Šią bylą nagrinėjant teisme „Vilko pėdos“ teisininkė Jurgita Petniūnaitė pasakojo, jog dar nuo 2000-ųjų pradžios „atsakovas už paslaugas mokėjo nereguliariai arba nemokėjo visiškai“.
Atstovė patikslino, jog yra kalbama konkrečiai apie mokesčius, susijusius su liftu.
Per septynerius metus „Vilko pėda“ S.Šalteniui už liftą priskaičiavo 2053,4 lito mokesčių, už pastaruosius šešis mėnesius – dar 160,87 lito delspinigių. Į ieškinio sumą įeina ir 74 litai bylinėjimosi išlaidų. Dar 249,76 lito atsakovui liepiama sumokėti kaip skolą už bendroms reikmėms suvartotą elektros energiją.
J.Petniūnaitė pabrėžė, kad atsakovas, kaip ir kiekvienas daugiabučio bendraturtis, privalo atsiskaityti už eksploatacines, administracines ir kitas bendrosios nuosavybės priežiūros paslaugas. „Šiuo atveju jūs esate savininkas, o ne vartototas, Civilinis kodeksas nurodo jūsų pareigą išlaikyti bendrą nuosavybę, šiuo atveju – liftą“, – kalbėjo „Vilko pėdos“ teisininkė.Teisės aktai neįgalina „Vilko pėdos“ darbuotojų stovėti prie lifto ir visą dieną žiūrėti, kas juo naudojasi, – kalbėjo teisininkė J.Petniūnaitė.
Nesinaudoja, bet naudoja?
S.Šaltenis įsitikinęs priešingai.
Anot vilniečio, kalbant apie lifto nusidėvėjimą reikia atskirti du dalykus – kad liftas natūraliai sensta vien dėl to, kad eina laikas, ir dėl to, kad juo naudojamasi. Vilnietis yra pasiryžęs mokėti už eksploataciją, kurią lemia laikas, tačiau už naudojimąsi S.Šaltenis nežada duoti nė cento.
Pavyzdžiui, liftui naudojama elektra arba jo valymas yra išlaidos, kurios neatsiranda savaime – jas lemia naudojimasis liftu.
„O nesinaudodamas liftu aš negaliu sukelti jo amortizacijos!“ – teisme kartojo S.Šaltenis.
Tačiau „Vilko pėda“ nesutinka apskaičiuoti vilniečiui tik tos eksploatacinio mokesčio dalies, kurią jis pasirengęs mokėti.
„Taip yra skaičiuojama visame Vilniaus mieste. Negaliu vertinti, tai teisinga ar neteisinga. Tiesiog taip daroma“, – kad yra nusistovėjusi tam tikra tvarka, aiškino J.Petniūnaitė.
Pavyzdys apie troleibusus
Savo ruožtu S.Šaltenis labai mėgsta pateikti, jo manymu, analogišką ginčui dėl lifto, pavyzdį.
Palyginimo esmė tokia: jei mieste važinėja troleibusai, tai juk neleiškia, kad už kelionę bei jų naudojamą elektrą privalo sumokėti visi gyventojai!
Galbūt kiekvienas miestietis, kaip mokesčių mokėtojas, prisideda prie troleibusų parko įkūrimo, transporto infrastruktūros plėtros ir išlaikymo.
Tačiau norintiems keliauti troleibusų šeimininkai siūlo įsigyti bilietus. Tas, kas juos perka, tokiu būdu susimoka konkrečiai už kelionę.
Tą patį S.Šaltenis aiškina ir apie liftus. Gyvendamas daugiabutyje jis sutinka būti atsakingas už liftą, tačiau liftininkams siūlo kontroliuoti, kas juo važinėja, o kas ne. Liftininkams tai kelia šypseną, tačiau S.Šaltenis ragina įdiegti žetonus, magnetinius raktus ar elektronines korteles ir tokiu būdu kontroliuoti, kas turi mokėti už keliones liftu, o kas ne.
„Teisės aktai neįgalina „Vilko pėdos“ darbuotojų stovėti prie lifto ir visą dieną žiūrėti, kas juo naudojasi“ – kalbėjo teisininkė J.Petniūnaitė.
„Čia yra paprasčiausias nenoras paleisti nenorinčius naudotis liftu!“ – prieštaravo gyventojas S.Šaltenis.
Keistos privilegijos
„Vilko pėdos“ teisininkė J.Petniūnaitė priminė, jog nuo mokesčių už liftą pagal galiojančią tvarką atleidžiami daugiabučių 1-ojo bei 2-ojo aukšto gyventojai, taip pat ikimokyklinio amžiaus vaikai.
Tačiau, S.Šaltenio teigimu, 1-ojo ir 2-ojo aukštų gyventojų išskyrimas iš kitų nėra numatytas jokiame įstatyme, tokia tvarka prieštarauja net elementariai logikai. Kodėl žmogus nusikrato bendraturčio pareigų vien todėl, kad gyvena neaukštai? Mąstant logiškai, liftas turėtų rūpėti ir žemutinių aukštų gyventojams, kaip ir, tarkime, stogas: tai namo bendros inžinerinės konstrukcijos dalis.
„Bet šita tvarka yra labai pelninga!“ – pareiškė S.Šaltenis. Jis dar sykį pakartojo: „Įstatymuose nėra gyventojų skirstymo pagal aukštą, kuriame jie gyvena. Visur kalbama apie paslaugų vartotojus. Visi mokesčiai gula ant vartotojų!“
Su lifto mokesčiu S.Šaltenis bandė kariauti ir siekdamas, kad liftai į trečią aukštą nevažiuotų, taip kaip ir į antrą aukštą. Tačiau šiai permainai reikia visų namo savininkų sutikimo, kurio gauti praktiškai neįmanoma, nes tokiu atveju besinaudojantiems liftu mokesčiai padidėtų.
Mokėjimai – migloti
 |
| Photos.com/Kviesti liftą ar lipti laiptais: ar turime tokį pasirinkimą? |
Mokestis už liftą yra dalis vadinamųjų kitų paslaugų, už kurias vilniečiai moka per aštuntąją knygelės eilutę. Teisėja L.Lipnickienė komunalininkų atstovės teiravosi, iš ko buvo nuspręsta, kad mokėdamas už kitas paslaugas ne visą sumą S.Šaltenis nemokėdavo būtent už liftą? „Ar asmuo turi teisę žinoti, už kokią paslaugą priskaičiuojami jo pinigėliai?“ – posėdyje klausė teisėja L.Lipnickienė.
„Nežinau, turi ar neturi tokią teisę, bet reikia mokėti visus komunalinius mokesčius“, – atkirto „Vilko pėdos“ teisininkė.
J.Petniūnaitė pripažino, jog visame mieste įprasta praktika nėra tobula – gyventojai neturi galimybės išskirti, už ką moka.
Vis dėlto teisme nebuvo sunku išsiaiškinti, apie kokią S.Šaltenio skolą kalbama, nes vilnietis kaskart sąmoninkai minusuodavo iš bendros sumos mokesčius už naudojimąsi liftu ir bendra suma atitinka skolą, kurios reikalauja „Vilko pėda“.
Į butą atnešė blusų?
Dėl lifto mokesčių įsiaudrinęs vilnietis teismo posėdį nutarė išnaudoti ir kaip progą išlieti visas per keliolika metų dėl komunalininkų darbo susikaupusias nuoskaudas.
Dėstydamas nuomonę apie komunalininkų darbą, vilnietis konkrečius jų poelgius įvardijo žodžiais „Turto prievartavimas“, „Šmeižtas“, „Amoralus elgesys“.
S.Šaltenis pasakojo, kad net blusų į namus jam prinešiojo komunalinių tarnybų darbuotojai.
„Vieną kartą jų į butą užnešė avarinės tarnybos santechnikas, kitą kartą – „Vilko pėdos“ meistrai. Iš karto matėsi, kaip šokinėja!“ – teismą tikino S.Šaltenis.
Vilnietis barėsi, kad komunalininkai pinigus už priežiūrą ima, o paslaugų, kurios išties reikalingos gyventojams, neretai neteikia. „Jūs daugiau ne paslaugos teikėjai, o pinigų surinkėjai esat!“ – įtūžį liejo jis.
Skolininkais nesižavi
S.Šaltenis aiškino, jog daugiabučius prižiūrinčios komunalininkų įmonės suinteresuotos surinkti kuo daugiau pinigų, nes joms „eina procentas nuo visos surinktos sumos.“
„Vilko pėdos“ atstovė J.Petniūnaitė kategoriškai neigė, kad komunalinio ūkio prižiūrėtojai prastai tvarkosi. „Mesti kaltinimai nepagrįsti!“ – pareiškė ji.
Teisininkė siūlė suprasti – kuo daugiau skolininkų, tuo įmonei tik blogiau. „Esame suinteresuoti turėti kuo mažiau skolininkų, nes jei turėtume jų daug, apskritai neišsilaikytume. Kiek mes priskaičiuojame mokesčių, tiek ir sumokame, pavyzdžiui, liftininkams“, – aiškino „Vilko pėdos“ atstovė.
