Numatoma, kad šis planas bus derinamas su Finansų ministerija, kreditoriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Konsultantų parengtas planas taip pat bus pristatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.
Savivaldybė įvedusi griežtas taupymo priemones, perfinansavusi dalį skolų ir optimizavusi Viešojo transporto bei kitų įmonių darbą nuo 2012 m. sutaupė daugiau nei 70 mln. litų, tai yra beveik 15 proc. visų savarankiškų savivaldybės pajamų.
Vyriausybė netinkamai planavo Gyventojų pajamų mokesčio pajamas savivaldybės biudžete ir dėl to miestas negavo 227 mln. litų.
Kasmet Viešojo transporto poreikis, kurį padengia miesto biudžetas, siekia 106 mln. litų. Darželių ir kitų ikimokyklinio ugdymo įstaigų išlaikymui iš miesto biudžeto kasmet skiriama apie 60 mln. litų.
2008–2012 metų laikotarpį dėl esą ydingos Vyriausybės finansų politikos, Vilniaus biudžeto deficitas kasmet sudarė apie 160 mln. litų.
Audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklo „PricewaterhouseCoopers“ auditoriai, atlikę Vilniaus miesto finansinių įsiskolinimų susidarymo priežasčių analizę, pateikė išvadą, kad „Vyriausybė netinkamai planavo Gyventojų pajamų mokesčio pajamas savivaldybės biudžete ir dėl to miestas negavo 227 mln. litų. Ydingas planavimas buvo vienas iš svarbiausių veiksmų, nulėmusių ženklų skolų didėjimą 2007–2010 m.“
Tai, kad ekonominio sunkmečio metais Vyriausybė didelę dalį finansinės naštos permetė ant savivaldybių pečių, pažymima ir 2010 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO – OECD) parengtoje ataskaitoje „Biudžeto planavimas Lietuvoje“.
