Gyventojų vidutinio nekilnojamojo turto objektui komunalinių rinkliava per metus padidėja keliais eurais, o verslo atstovams, priklausomai nuo nekilnojamojo turto objekto paskirties, atliekų surinkimo kaina ir tvarkymas vidutiniškai didėja 5–20 eurų per metus.
Keičiasi kainodara
Komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nuostatai buvo keičiami, nes pasikeitė ir nacionaliniai teisės aktai, bei kainodara: pradėta taikyti valstybės nustatoma regioninė kaina. Tai trejiems metams nustatoma atliekų tvarkymo kaina, grindžiama būtinosiomis su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusiomis pagrįstomis sąnaudomis.
Atsižvelgus į nustatytą regioninę kainą ir būtinas atliekų tvarkytojų patiriamas sąnaudas, vienos tonos atliekų surinkimo ir sutvarkymo sąnaudų dydis 2025 metams apskaičiuotas 207,85 Eur/t.
Kaip ir anksčiau, rinkliavos dydžiui įtakos turės ir atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų sąnaudos, atliekų surinkimo infrastruktūros priežiūra, plėtra, atliekų tvarkymo sistemos bei lėšų administravimo kaštai, atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimas.
Pagal naująją tvarką, ištaisius iki šiol galiojusią teisinę spragą, į sąnaudas įtraukti ne tik komunalinių atliekų, bet ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo kaštai – Statybinių atliekų, neapmokestinamų padangų, pvz. dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių ir padangų, sveriančių mažiau kaip 3 kg, atliekų tvarkymo sąnaudos.
Anot Vilniaus savivaldybės Atliekų tvarkymo poskyrio vedėjos Eglės Bernotavičienės, rinkliavos dydis išaugo ir dėl papildomų regioninės kainos nustatymui įvestų administracinių kaštų, dėl perimtų bešeimininkių konteinerių eksploatacijos kaštų, dėl naujai sudarytų ir planuojamų sudaryti viešojo pirkimo sutarčių kainų pokyčių.
Mažėja biurokratinė našta išvykstantiems
Gyvenantys 60 kv. metrų ploto bute per metus už komunalinių atliekų surinkimą mokės apie 61 Eur. 170 kv. m ploto nuosavo namo šeimininkams rinkliava didės apie 5 Eur ir už atliekas teks mokėti apie 106 Eur per metus.
Pagal naujus nuostatus mažėja administracinė našta į užsienį išvykstantiems gyventojams. Jei išvykstama ilgiau nei metams, nekilnojamojo turto savininkui užteks vieną kartą deklaruoti savo išvykimą ir pakartotinai kas metus nereikės pateikti prašymo atleisti jį nuo rinkliavos kintamosios dalies, jei atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga gyventojui nebus reikalinga.
Naujajame reguliavime atsisakoma perteklinio mokėjimo pranešimų siuntimo paprastu paštu, t. y. popieriniais laiškais. Jei mokėjimo platformų naudotojas pasirinko gauti pranešimus per mokėjimo platformas arba el. paštu, sąskaitos paprastu paštu nebebus siunčiamos. Be to, jei paštu siunčiami pranešimai nepasiekia gyventojo nei deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, nei kitu administratoriui žinomu adresu, pakartotinai jie nebus siunčiami paštu – vietoj to jie bus patalpinti savitarnos svetainėje. Šis sprendimas padės sumažinti rinkliavos administravimo išlaidas.
Atliekas – tik į priskirtą konteinerį
Gyventojai ir juridiniai asmenys privalės naudotis ne tik jiems priskirtais mišrių atliekų surinkimo konteineriais, bet ir pakuočių atliekų, antrinių žaliavų bei maisto atliekų (juos pradėjus naudoti) surinkimo infrastruktūra. Iki šiol, atsižvelgiant į faktą, jog ne visur buvo sudarytos sąlygos rūšiuoti atliekas, jas buvo galima išmesti į bet kuriuos mieste esančius atitinkamų atliekų rūšiavimui skirtus bendro naudojimo konteinerius.
Nuostatų projekte įvedamas minimalus faktinis surinktų atliekų kiekis iš individualaus naudojimo konteinerio – 40,08 kg per metus. Šis skaičius pasirinktas remiantis Pasaulio banko teikiamus duomenis, jog per dieną vienam asmeniui vidutiniškai susidaro apie 0,74 kg atliekų.
„Minimalaus kiekio nustatymas leidžia išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai turintys individualius konteinerius savo atliekas meta į bendro naudojimo, jiems nepriskirtus konteinerius ir taip išvengia kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo“, – paaiškino E.Bernotavičienė.
Kas keičiasi įmonėms?
Kaip ir anksčiau negyvenamosios paskirties pastatams ir patalpoms komunalinių atliekų rinkliava priklausys nuo jų ploto. Vidutinio dydžio administracinės, paslaugų, prekybos, maitinimo, gamybos ir pramonės paskirties pastatams metinis rinkliavos dydis didėja apie 5–20 Eur per metus.
Keičiasi rinkliavos skaičiavimas sandėliavimo paskirties pastatams. Pagal naujus nuostatus, sandėliavimo pastatai apmokestinami pagal objektų skaičių ir paskirtį. Nuostatų projekte įtvirtinamos septynios sandėliavimo paskirties pastatų kategorijos, kurioms rinkliavos dydis bus skaičiuojamas pagal naujai įvedamus apmokestinimo kriterijus.
2024 m. prognozuojamas surinkti ir tvarkyti mišrių komunalinių atliekų kiekis siekia 142 918 tonų per metus (2023 m. sutvarkyta 143 614 t).
