2017 05 31 /11:38

Vilnius skaičiuoja naujas išlaidas: kompensacijoms reikės 1,5 mln. eurų ir darbuotojų

Seimas nusprendė, kad kompensacijas nuo šiol galės gauti tos šeimos, kurių išlaidos šildymui sieks 10 proc. jų pajamų. Tokiu būdu išmokų gavėjų sąrašas išsiplečia tris kartus, o savivaldybės jau skaičiuoja, iš kur teks rasti papildomų pinigų. Vien Vilniaus savivaldybei tam prireiks 1,5 mln. eurų ir bent 17 naujų darbuotojų.
Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyrius
Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyrius / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Seimas nusprendė

Seimas dukart sumažino išlaidų šilumai ir pajamų santykio ribą, kai šeima ar vienas gyvenantis asmuo galės pretenduoti į kompensacijas. Nuo birželio, pasibaigus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai už centralizuotą šildymą, kompensacijas gaus šeimos, kurių išlaidos šildymui sieks daugiau nei 10 proc. jų pajamų.

Premjeras Saulius Skvernelis kiek anksčiau teigė, kad parama bus skiriama nepriklausomai nuo šildymo būdo, o savivaldybės papildomai tam turės rasti apie 21 mln. eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, kompensacijas gautų 2,8 karto žmonių daugiau nei dabar – iš viso 257 tūkstančiai.

2016 metais kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį iš viso išleista 17,9 mln. eurų.

Šiuo metu galiojantis lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šildymui nuo birželio 1 dienos didės iki 21 procento. Skaičiuojama, kad Vilniuje šiluma brangs apie 13 proc.

Prašytojų išaugs dvigubai

O paramos gavėjų sostinėje skaičius išaugs nuo 11-12 tūkst. iki 22-23 tūkst. per mėnesį. Skaičiuojama, kad iš viso Vilniaus savivaldybei teks rasti papildomus 1,5 mln. eurų kasmet, o Socialinių išmokų skyriuje sukurti dar 17 etatų. Šiemet kompensacijoms už būsto šildymą mokėti suplanuota 2,693 mln. eurų.

Kaip sakė šio skyriaus vedėja Ieva Paberžienė, rudens baiminamasi – žmonių srautai prieš šildymo sezoną ir iki šiol gerokai išaugdavo, o dabar tokių gyventojų bus dvigubai daugiau. Ir nemaža jų dalis čia lankysis pirmą kartą.

„Kompensacijos teikiamos būste deklaruotoms šeimoms, tai labai priklausys, kiek šeimų ten gyvena. Jeigu būste gyvena kelios šeimos, pagal teisės aktą jos turi pateikti prašymą. Jeigu nors viena iš šių šeimų neturės teisės pagal įstatymą gauti pašalpą, tai visos kitos šeimos irgi neturės teisės į kompensaciją, – apie situaciją kalbėjo I.Paberžienė. – Sąlygos yra tokios, kad tikrinama, ar žmonės yra deklaravę gyvenamąją vietą, yra vertinamas turimas turtas, vertinamas jų užimtumas – jeigu jie dirba, turi pateikti dokumentus apie pajamas. Jeigu mokosi, tai turi įrodyti, kad studentauja. Jeigu pensininkai, matome duomenis Sodroje. Daugiau problemų kyla tada, kai šeimos nepilnos – reikia įrodyti, kad priteistas vaikams išlaikymas.“

Kiek reikia uždirbti – neaišku

Eilės pateikti dokumentus susidaro tuomet, kai prasideda pikas – prieš šildymo sezoną ir jam prasidėjus. Tuomet gali tekti palaukti prie specialistų langelio apie pusvalandį, o sprendimas dėl to, ar kompensacija bus teikiama, gali užtrukti ir mėnesį ar du.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyrius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyrius

„Mes tikrai nerimaujame dėl to, kad jeigu tikrai išaugs srautai, kaip mes prognozuojame, tikrai negalėsime sutvarkyti prašymų per įstatyme numatytą terminą – mėnesį“, – nuogąstavo I.Paberžienė, nuramindama tik tuo, kad kompensacija, jeigu ji bus skirta, žmogus vis tiek gaus, tik kiek vėliau.

Kiekvienas atvejis dėl kompensacijos, tvirtina I.Paberžienė, vertinamas atskirai, tad pasakyti tiksliai, kiek reikia uždirbti, kad išmoka jau priklausytų, ji negalinti. Esą jeigu dviejų pensininkų šeima gyvena dideliame bute, kompensacija gali būti neskirta, nors gyvenamasis plotas ir viršija nustatytą vos keliais kvadratiniais metrais.

I.Paberžienė teigė, kad būtų gerai turėti skaičiuoklę, kokią turi Sodra, pagal kurią galėtų žmogus pats paskaičiuoti, ar kompensacija jam priklauso. Taip pat laukiama galimybės, kad galima būtų dokumentus pateikti elektroniniu būdu.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Remigijus Šimašius ir Ieva Paberžienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Remigijus Šimašius ir Ieva Paberžienė

Sumos, kurias kompensuoja savivaldybė, paprastai siekia 10-15 eurų kas mėnesį, daugiausia – 50 eurų.

Meras piktinasi

Vilniaus meras Remigijus Šimašius naująja tvarka piktinasi: esą tvarka patvirtinta, tačiau nepasiruošta, kaip ją reikės įgyvendinti.

„Turime situaciją, kad apie 11 tūkst. vilniečių gauna kompensacijas už šildymą, o po to, kai, paprastai sakant, “valstiečiai„ įvedė mokestį miestiečiams, tokių pajamos prašytojų ratas išplės bus apie 22 tūkst. Tam reikės ir papildomai apie 1,5 mln. eurų ir apie 17 naujų etatų skyriuje. Prognozuoju, kad čia bus antplūdis žmonių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra visiškai neparuošusi nieko, kad tai vyktų sklandžiai“, – kalbėjo meras.

Jo teigimu, programinė įranga, kokius dokumentus reikia atnešti, yra pasenusi, neadekvati, žmogus, tarkim, užsiregistruoja internetu, bet pažymas turi atnešti ir pan.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gintautas Paluckas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gintautas Paluckas

Vicemeras ir Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas žadėjo, kad bus registruojama pataisa dėl nuolatinės 9 proc. PVM šildymui. „Ir mėginsim rasti sutarimą koalicijoje, jeigu nepavyks, gali būti, kad bus patvirtintas kažkoks kompromisas, bet mes tokį pasiūlymą registruosime“, – sakė G.Paluckas.

Nuomininkams primenama: kompensacija priklausys tik tuo atveju, jeigu turite Registrų centre užregistruotą nuomos sutartį.

Piktinasi ir Kaunas su Klaipėda

Klaipėdos ir Kauno savivaldybių vadovai, BNS teigimu, sako dar neskaičiavę, kiek papildomai išlaidų pareikalaus valdančiųjų sprendimai ar kiek išaugs kompensacijų prašytojų skaičius, tačiau sako, kad savivaldybėms tai atsilieps neigiamai.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigia neginčijantis paties sprendimo nuleisti kartelę, kad kompensacijas galėtų gauti 10 proc. pajamų šildymui išleidžiantys gyventojai, tačiau pasigenda valdančiųjų sprendimų numatant savivaldybėms papildomas lėšas.

„Be papildomų lėšų iš savo biudžeto šis klausimas vargu bau ar išsispręs. Todėl, sakyčiau, būtų mažų mažiausia nekorektiška ir ne visiškai teisinga priiminėti bet kokius sprendimus Seime ar Vyriausybėje, kurie susiję su intervencija į savivaldybių biudžetus ir nenumatant tam kompensavimo mechanizmo“, – BNS praėjusią savaitę sakė jis.

„Tai yra nesąmonė – negalima priimti taip sprendimų, turi daryti kitiems finansiniams metams, kad sugebėtum perskirstyti savo pajamas ir išlaidas“, – BNS sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. – Keisti tokie planavimai. Negi jie neturi žmonių, kurie suvoktų, kas yra planavimas. Mūsų tai netenkina, nes jie, neperšokę per griovį jau sako op“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis