Tikslas – didinti prieinamumą
Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) – tai vienintelis Lietuvoje centras, teikiantis įvairiausias paslaugas žmonėms, turintiems regos ar kitą negalią, dėl kurios negali skaityti tekstų įprastu formatu. ors jo paslaugomis naudojasi nemažai žmonių, buvo pastebėta, kad dalis gyventojų, kuriems šios paslaugos aktualios, vis dėlto jų gauti negalėjo. Pasak Dariaus Tamošiūno, laikinai einančio LAB direktoriaus pavaduotojo plėtrai pareigas, priežasčių buvo ne viena. Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad dalis aklų, regėjimo negalią turinčių ar garbaus amžiaus žmonių dėl tolimo atstumo nuo namų, taip pat dėl naujos vietos nepažinimo ir sudėtingumo joje orientuotis paprasčiausiai negalėdavo atvykti į biblioteką.
„Mažas tiražas, nes išleistas naujas garsinis leidinys ar pasaulį pakerėjęs bestseleris dažniausiai sulaukia didelės paklausos ir dažnai neužtenka leidžiamo tiražo, taip pat neretai kompaktiniuose diskuose esantys leidiniai tiesiog būdavo sulaužyti, subraižyti ar kitaip sugadinti, ir vartotojams tekdavo laukti, kol bus išleistas naujas egzempliorius arba kol norimą leidinį grąžins kitas skaitytojas“, – dar vieną priežastį, kodėl pasinaudoti LAB teikiamomis paslaugomis galėdavo ne visi norintys, įvardijo D. Tamošiūnas. Galiausiai, pasak pašnekovo, ne visi spėdavo pasinaudoti LAB paslaugomis jos darbo valandomis.
10 tūkst. leidinių
Būdama didžiausia šalyje specialiųjų formatų leidinių leidėja ir atsižvelgdama į specialiųjų leidinių prienamumo problemas, 2010 metais LAB pradėjo vykdyti Europos regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto lėšomis finansuotą projektą „Virtuali aklųjų biblioteka“. Šiuo projektu, pasak D. Tamošiūno, buvo siekiama populiarinti lietuvių kultūrą, gerinant elektroninių leidinių prieinamumą regos negalią turintiems žmonėms. Įgyvendindama šį projektą, per 30 mėnesių LAB išleido naujų garsinių leidinių, suskaitmenino senus leidinius, pradėjo leisti leidinius DAISY formatu ir, kas svarbiausia, sukūrė ir įdiegė Elektroninių leidinių valdymo informacinę sistemą (ELVIS).
Šiuo metu vartotojams suteikia galimybę rinktis beveik iš 10 tūkst. leidinių.
ELVIS, D. Tamošiūno teigimu, šiuo metu vartotojams suteikia galimybę rinktis beveik iš 10 tūkst. leidinių. „Didžiąją fondo dalį sudaro grožinė literatūra, tačiau sistemoje taip pat galima rasti ir savišvietai skirtos literatūros bei mokslams skirtų DAISY leidinių. DAISY leidinys – tai daugiafunkcis leidinys, kuriame kompiuteryje matomas tekstas susiejamas su įskaitytu tekstu. Šio formato leidiniai labai tinkami mokantis, nes, kaip ir tikroje knygoje, DAISY leidinyje galima žymėti svarbias vietas, rašyti komentarus, taip pat galima patogiai naršyti puslapiuose ir ieškoti dominančios informacijos pagal įvestus žodžius“, – apie elektroniniu būdu teikiamas paslaugas kalbėjo jis.
Paklaustas, kiek ELVIS sulaukia vartotojų, pašnekovas tikino, kad aktyvių registruotų lankytojų šiuo metu yra 211. Toks nedidelis ELVIS vartotojų skaičius, anot D.Tamošiūno, būna tik metų pradžioje, nes virtualioje bibliotekoje, kaip ir paprastoje, vyksta kasmetinis vartotojų perregistravimas, t. y. sausio 1 d. sistemoje registruotų aktyvių vartotojų būna 0. „2016 m. pabaigoje aktyvių vartotojų sistemoje buvo lygiai 400. Taip pat pastebime, kad apie šią sistemą sužino ir ja naudotis pradeda vis daugiau žmonių. Kasmet sistema ima naudotis 60–70 naujų vartotojų“, – pastebėjo LAB atstovas.
Pašnekovas pabrėžė, kad ELVIS gali naudotis ir neturintys negalios asmenys, tačiau jie matys tik autorių teisių nesaugomus leidinius, o visais kitais sistemoje esančiais leidiniais gali naudotis tik tie žmonės, kurie turi regos ar kitą negalią, dėl kurios negali skaityti įprasto formato (spausdinto teksto) leidinių.
D. Tamošiūnas pridūrė, kad naujų būdų, kaip patogiau vartotojams pasiūlyti specialiuosius leidinius, ieškoma nuolat. Todėl netrukus laukia dar vienas žingsnis – šiuo metu jau yra sukurta mobilioji ELVIS programėlė. Ją išleisti planuojama kovo mėnesį.
