„Derėtų atkreipti dėmesį, kad praėjusį ketvirtį fiksuotas bankrotų augimas nebuvo staigmena, o natūralus paskutiniu metu stebimų rodiklių – įmonių skolų ir įmonių turto areštų padidėjimo – padarinys. Daugumai šių įmonių dar prieš bankrotų procedūrų pradžią kreditų biure buvo fiksuojama aukšta bankroto tikimybė“, – sako Alina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė.
Pasak jos, bankrotų skaičius pradėjo augti dar praėjusiais metais, o didžiausią tempą įgavo paskutinį 2012 m. ketvirtąjį ketvirtį.
Bankrotų labiausiai (nuo 56 atvejų iki 78) padaugėjo paslaugų sektoriuje. Šiek tiek lėčiau šis rodiklis augo tarp transporto (nuo 30 iki 40) bei prekybos (nuo 90 iki 116) įmonių.
„Veikos pradžiai šiuose sektoriuose nereikia reikšmingo dydžio kapitalo, egzistuoja palyginti nedaug įėjimo į rinką barjerų. Tad natūraliai šios veiklos greičiausiai pritraukia naujų bendrovių, tačiau tuo pačiu ir išėjimas iš rinkos būna greitesnis”, – sako A. Buemann.
Tuo tarpu žemės ūkio ir apgyvendinimo bei maitinimo veiklose bankrotai sumažėjo trečdaliu, atitinkamai žemės ūkyje nuo 10 iki 7 atvejų, apgyvendinimo bei maitinimo – nuo 33 iki 23.
„Bankrutuojančių įmonių vidutinis amžius prieš krizę, t.y. nuo 2006 m. iki 2008 m. pabaigos, o taip pat ir po jos išlieka panašus ir viršija 8 metus. Be to, paskutinių trejų metų statistika parodo, kad bankrutuojančių įmonių vidutinis amžius palaipsniui didėja, o ne mažėja“, – sako „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė.
Tarp bankrutavusių brandesnio amžiaus įmonių – daugiausia smulkaus verslo atstovės, įsteigtos per pirmuosius kelerius metus nuo nepriklausomybės atkūrimo bei valdomos fizinių asmenų. Jei Rusijos valiutos krizės padariniai jų neparklupdė, tai paskutiniosios finansinės krizės įtaka šioms įmonėms buvo pragaištinga. Joms taip ir nepavyko išaugti iki vidutinio ar stambesnio įmonių dydžio segmento.
