„Šiandien intensyviai aptarėme visą projektų paketą. Projektai tikrai labai svarbūs, jiems skiriama tikrai daug dėmesio. Yra pastabų teisinių, dalykinių. Jas šiandien apžvelgėme, dirbs komandos per savaitgalį, pirmadienį vėl pasitarime grįšime ir tikiuosi, kad artimiausiu metu, tai yra kitą savaitę, projektus patvirtinsime ir siųsime į Seimą“, – sakė ministras pirmininkas.
Jo teigimu, esminių priekaištų SGD terminalui nebeliko, o VAE projektas esąs labai didelis, šiuo metu atidžiai yra nagrinėjamos pastabos projektui.
Ministrai į Seimą keliaus nešini visais svarbiausiais energetikos projektais – VAE, SGD terminalo, Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija bei įstatymo projektu dėl Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemą.
„Diskusija vyko ne dėl to, ar reikia vieno ar kito įstatymo ar strateginės nuostatos. Tiek VAE, tiek SGD terminalo ar sinchroninio prisijungimo nuostatoms Vyriausybė pritaria. Tačiau vyksta rimta diskusija, kad teisinis to įgyvendinimas būtų nepriekaištingas, kad neliktų teisinių spragų ar formuluočių, kurios po to leistų tai kvestionuoti“, – sakė A.Sekmokas.
Pastabos SDG terminalui
Ministrai SGD terminalo įstatymo projektą svarstė praėjusį trečiadienį, tačiau tuomet dėl projekto galutinai apsispręsti nepavyko.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės pastabas projektui tuomet išsakęs prezidentės patarėjas Gediminas Vaitkevičius siūlė maksimaliai padidinti valstybės dalį SGD projekte nuo 50 proc. siūlytų akcijų iki dviejų trečdalių plius vienos akcijos.
Šiuo metu valstybei nuosavybės teise priklauso 70,63 proc. bendrovės „Klaipėdos nafta“, kuri įgyvendina SGD terminalo projektą, akcijų.
Nuostatos, kad 20 proc. akcijų galės būti parduota, nebeliko.
„Neapibrėžtos vietos įstatyme yra eliminuotos. Mums apmaudą kelia ta aplinkybė, kad buvo atsisakyta pirminio varianto, kad iki 20 proc. akcijų gali turėti privatus kapitalas. Mes manome, kad statant tokius svarbius objektus būtų galima kviesti ir suskystintų gamtinių dujų tiekėjus tokios bendrovės valdyme“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
SGD terminalo įstatymo projekte teigiama, kad terminalas sudarys efektyvią konkurencinę aplinką šiuo metu vienintelio tiekėjo „Gazprom“ į Lietuvos Respubliką tiekiamoms gamtinėms dujoms. Tuomet esą bus sudarytos prielaidos Rusijos dujų milžinei mažinti gamtinių dujų kainas Lietuvai.
Teksto rengėjai vertina prielaidą, kad „Gazprom“, Lietuvai įsirengus SGD terminalą, gali sumažinti gamtinių dujų kainas tiek, kad jos bus mažesnės už SGD tiekiamų dujų kainą.
Tam, kad būtų sukurta rinka, gamtinių dujų tiekėjo licencijas turinčios įmonės – „Dujotekana“, „Achema“, „Intergas“, Kauno termofikacijos elektrinė, „Lietuvos energija“ ir kitos – turės 25 proc. dujų pirkti iš SGD terminalo. Taip esą SGD terminalas bus įvestas į rinką ir sustiprės įmonių derybinė pozicija su „Gazprom“ dėl gamtinių dujų kainos mažinimo.
Tokią pačią dalį – 25 proc. dujų – įmonės turės pirkti ir iš „Gazprom“. Šie reikalavimai nebus taikomi, jei SGD terminalo ar „Gazprom“ dujų kaina bus didesnė nei ta, kurią nustatys Vyriausybė.
Įstatyme numatoma, kad 25 proc. reikalavimas gali būti panaikintas, kai SGD terminalas galės konkuruoti rinkoje „savo jėgomis“.
SGD terminalo sąnaudos dujų kainoje sudarys 2–8 proc.
Plaukiojančią saugyklą su dujinimo įrenginiu Lietuvai nuomos Norvegijos bendrovė „Höegh LNG“.
Naujosios jėgainės projektas
VAE planuojama galia – 1350 MW. Estijos premjeras Andrus Ansipas prieš mėnesį vykusiame Baltijos premjerų susitikime pareiškė, kad Estija pretenduoja į 300 MW. Latvija nori ne daugiau 20 proc. akcijų arba 275 MW. Lietuva pagal įstatymus yra įsipareigojusi turėti 34 proc. VAE akcijų – apie 460 MW. Vadinasi, Lenkija, apsigalvojusi dėl dalyvavimo VAE, dar galėtų gauti per 300 MW elektros energijos.
Skaičiuojama, kad VAE kainuotų apie 17 mlrd. Lt, Lietuva turėtų įnešti apie 6 mlrd. Lt. Pasiskolinti realu yra apie pusę sumos. Skolinti palankiomis sąlygomis už maždaug 5–8 proc. palūkanas Lietuvai galėtų „Japan Bank of International Cooperation“, „Nippon Export and Investment Insurance“, „Export-Import Bank of the United States“.
Dalį statyboms reikalingos sumos įneštų „Visagino atominė elektrinė“, dalis lėšų gali būti surinkta iš elektros tarifo. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra užsiminęs, kad iš elektros tarifo statybai finansuoti reikėtų 2–2,5 cento.
„Elektros tarifo dedamoji, kurios reikia VAE finansuoti, – 2–2,5 cento, bet tai nereiškia, kad tiek brangtų elektra vartotojui. Manome, kad dabartinį tarifą reikia optimizuoti, mažinant jo dedamąsias kai kurioms kitoms reikmėms finansuoti. Bet kokiu atveju elektros sektoriaus įmonių reguliavimas turėtų būti peržiūrėtas, nes įmonės turi veikti sveiku ekonominiu pagrindu“, – interviu savaitraščiui „Veidas“ teigė A.Sekmokas.
