Lietuva, parafavusi sutartį, suteiks „Hitachi“ sąlygas įgyvendinti VAE projektą konkrečioje aikštelėje, o Japonijos ir JAV koncernas įsipareigos numatytais terminais ir sąlygomis pastatyti elektrinę.
Sutartis, kurią sudaro maždaug 100 puslapių, yra konfidenciali, jos detalės paaiškės tikriausiai tik vasarą, kai dokumentas bus pasirašytas ir nukeliaus į Seimą. Kai kurios nuostatos dar gali keistis, jei Finansų ir Teisingumo ministerijų išvados bus nepalankios.
Tikimasi, kad balandį sutartis bus teikiama Vyriausybei, po to – Seimui. Jei Seimas pritars, koncesijos sutartį ketinama pasirašyti iki birželio 28 dienos. Iki to laiko numatoma įkurti projekto įgyvendinimo bendrovę. Naujai bendrovei reikia bent vieno akcininko – valstybės įmonės „Visagino atominė elektrinė“, bet dalis akcijų tikriausiai priklausys ir „Hitachi“, Latvijos „Latvenergo“ ir Estijos „Eesti energia“. Tačiau naujosios AE akcininkės liks neaiškios tol, kol nebus priimtas galutinis investavimo sprendimas (planuojama iki 2015 metų kovo). Tikimasi, kad dėl VAE dar apsigalvos ir Lenkija, sustabdžiusi savo dalyvavimą projekte.
Iki statybų prireiks milijardo
VAE, kuri turėtų pradėti veikti 2020–2022 metais, ketinama projektuoti apie 2,5 metų. Projektavimo darbai (techninis parengimas ir aikštelės paruošimas), skaičiuojama, galėtų kainuoti apie milijardą litų.
„Iš tikrųjų tas skaičius nėra tiksliai apibrėžtas, yra tam tikros prognozės. Tai yra derybų tiek su regioniniais partneriais, tiek su „Hitachi“ klausimas. Ta bendrovė turėtų turėti galimybę finansuoti. Kaip tas kapitalas bus surinktas, yra kita tema, dabar koncentruojamės į koncesijos sutarties pasirašymą, kadangi laiko turime iki birželio 28 dienos. Šito neįgyvendinus projektas strigtų apskritai“, – kalbėjo Arvydas Sekmokas.
Galutinis sprendimas dėl VAE statymo bus priimtas tik 2015 metų kovą. Iki šio sprendimo visi partneriai dar turi galimybę pasitraukti. „Be abejo, gali pasitraukti, – paklaustas, ar ir po koncesijos sutarties pasirašymo kuri nors valstybė gali pasitraukti iš projekto, sakė A.Sekmokas. – Iki tol maksimalių įsipareigojimų nėra.“
VAE projekto partneriams jokių baudų už pasitraukimą iki galutinio sprendimo nėra numatyta. Tačiau jei pasitraukti nuspręstų VAE projektą inicijavusi Lietuva, jai tektų kompensuoti kitų partnerių patirtas išlaidas.
Pasiskolinsime nebrangiai?
Skaičiuojama, kad VAE kainuotų apie 17 mlrd. Lt, Lietuva turėtų įnešti apie 6 mlrd. Lt. Pasiskolinti realu yra apie pusę sumos. Skolinti palankiomis sąlygomis už maždaug 5–8 proc. palūkanas Lietuvai galėtų „Japan Bank of International Cooperation“, „Nippon Export and Investment Insurance“, „Export-Import Bank of the United States“.
„Visagino atominės elektrinės“ generalinis direktorius Rimantas Vaitkus anksčiau „15min“ yra sakęs, kad dalį reikiamų lėšų galėtų surinkti ir pati „Visagino atominė elektrinė“.
Iš kur? Kasmet dėl elektros energijos importo ir elektros energijos gamybos iš rusiškų dujų Elektrėnuose Lietuva praranda apie 2 mlrd. Lt. Skaičiuojama, kad pastačius VAE ir atidavus paskolas už statybas (tai yra, apie 2039 metus), kasmet į biudžetą iš dividendų įplauktų dar 400 mln. Lt.
Anot premjero Andriaus Kubiliaus, siekiama, kad 2020–2022 metais, pastačius naują AE, jos gaminamos elektros savikaina būtų 18–22 ct už kilovatvalandę, iki 2028 metų – 12–15 ct, o nuo 2038 metų – 7–10 ct.
