Anot Finansų ministerijos, atverdama tokios plačios apimties svetainę Lietuva tampa viena iš daugiausiai finansinių duomenų atveriančių šalių.
„Kiekvienas Lietuvos gyventojas, žurnalistas, pilietiškai nusiteikęs žmogus galės prisidėti prie efektyvesnio, skaidresnio valstybės lėšų valdymo. Šiame portale atvirai, skaidriai, patogiai ir suprantamai pateikiami tiek bendri valstybės finansų duomenys apie pajamas, išlaidas, tiek apie kiekvieną instituciją“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Pirminėje informacinės sistemos „Atviri Lietuvos finansai“ versijoje šiuo metu galima rasti 3563 viešojo sektoriaus subjektų finansines ataskaitas, 479 valstybės biudžetinių įstaigų biudžeto vykdymo duomenis, tarp kurių – beveik 291 tūkst. mokėjimų pavedimų ir daugiau kaip 13 tūkst. prekių ar paslaugų teikėjų, taip pat visų savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) bei Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) fondų biudžetų vykdymo duomenis.
Pasak finansų viceministro Dariaus Sadecko, ketvirtadienį atverta pirminė svetainės versija, tačiau duomenys dar bus pildomi.
„Lūkestis pakankamai aukštas, tikimasi surasti viską iki pat detaliausių duomenų. Tačiau šiuo metu sistemoje yra detaliausi duomenys apie valstybės biudžeto išlaidas, apie mokėjimus, tačiau nerasite mokėjimo detalių, kiek tušinukų nupirkta ir už kokią kainą, tačiau rasite duomenis, kokia institucija, kokiems tiekėjams mokėjo ir kokios institucijos tam tiekėjui yra mokėjusias kokias sumas“, – aiškino viceministras.
Ateityje svetainę planuojama papildyti statistiniais, makroekonominiais, demografiniais rodikliais, informacija apie viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų ir valstybės tarnautojų skaičių, kitais duomenimis.
Pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo Žydrūno Bartkaus, tikimasi, jog duomenų atvėrimas skaidrins viešuosius finansus.
„Dabar priklausys nuo nevyriausybinių organizacijų, aktyvių piliečių, kiek išmaniai ir išradingai bus tie duomenys naudojami. Tikiuosi, kad nesustosime toje vietoje ir duomenų atvėrimas tęsis“, – renginyje sakė Ž.Bartkus.
Informacinę sistemą Finansų ministerija kūrė ketverius metus kartu su Informacinės visuomenės plėtros komitetu, Specialiųjų tyrimų tarnyba bei Lietuvos savivaldybių asociacija.
