Per perinamąjį laikotarpį – tai yra iki 2020 m. gruodžio 31 d. – į Jungtinę Karalystę atvykusių europiečių ir Europos Sąjungos šalyse apsigyvenusių britų teisės bus tokios pat kaip ir atvykusiųjų anksčiau.
Lietuviams Jungtinėje Karalystėje gali būti svarbu žinoti, kad pereinamuoju laikotarpiu Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos santykius socialinėje srityje lemia Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai – tai reiškia, kad viskas, kas galiojo iki šiol, taikoma ir pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Po pereinamojo laikotarpio šiuo metu galiojančios Europos Sąjungos socialinės apsaugos koordinavimo taisyklės ir toliau bus taikomos visiems asmenims, kurie Jungtinėje Karalystėje gyveno ar dirbo 2020 m. gruodžio 31 d., tol kol jie dirbs ar gyvens Jungtinėje Karalystėje, o jei Jungtinėje Karalystėje bus paskirta socialinio draudimo išmoka, tol, kol jie turės teisę į šią išmoką.
Kitiems Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės piliečiams, kurie migruos dirbti ar gyventi atitinkamai į Jungtinę Karalystę ar Europos Sąjungos valstybę narę jau pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, Išstojimo sutartis nebus taikoma.
Įvairiais skaičiavimais Didžiojoje Britanijoje gali dirbti ir gyventi apie 200 tūkst. Lietuvos piliečių. Dalis žmonių jau yra įsitvirtinę šioje šalyje ir yra pasiryžę pasilikti, tačiau dalis mūsų piliečių galbūt svarstys galimybę grįžti į Lietuvą.
Norime suteikti informaciją apie išmokas, kurios priklauso iki šiol Jungtinėje Karalystėje dirbusiems Lietuvos piliečiams ar Lietuvoje įsikūrusiems britams.
Lietuvos piliečiams, kurie dirbo Jungtinėje Karalystėje ir norės grįžti į Lietuvą
Senatvės socialinio draudimo pensijos
Kai Lietuvos pilietis jau yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir gyvendamas bei dirbdamas Jungtinėje Karalystėje užsitarnavo britišką pensiją, kuri jam buvo paskirta iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, tuomet po pereinamojo laikotarpio pabaigos grįžus į Lietuvą britiškos pensijos mokėjimas bus tęsiamas.
Senatvės pensijos stažas
Lietuvoje senatvės pensiją gali gauti senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės, kurie turi sukaupę bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą. Minimalus stažas Lietuvoje – 15 metų, būtinasis pilnai pensijai – 31,5 metai.
Kadangi Londonas iš Europos Sąjungos traukiasi su Išstojimo sutartimi, tuomet nustatant teisę į pensiją bus atsižvelgta į Jungtinėje Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos įgytą stažą, net ir tuo atveju, jei asmuo grįš į Lietuvą anksčiau.
Ligos ir motinystės išmokos
Lietuvoje skiriant ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas svarbu būti sukaupus ligos arba motinystės socialinio draudimo stažą. Motinystės draudimui reikalaujama turėti 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius dvejus metus, ligos draudimui – 3 mėnesių stažą per metus arba 6 mėnesių stažą per dvejus metus.
Britams pasitraukus iš Europos Sąjungos, kai į Lietuvą parvykusiam žmogui bus nustatoma teisė į ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas Jungtinėje Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir Lietuvoje įgytas socialinio draudimo stažas bus sumuojamas.
Išmoka bus skiriama, jei asmuo atitiks visas Lietuvos įstatymuose nustatytas sąlygas.
Nedarbo išmokos
Lietuvoje gauti nedarbo išmoką galima, jeigu žmogus yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas. Be šių reikalavimų, dar reikia būti sukaupus 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.
Kadangi Londonas iš Europos Sąjungos pasitraukia su Išstojimo sutartimi, tai reiškia, kad nustatant teisę į nedarbo išmoką Jungtinėje karalystėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos įgytas nedarbo draudimo stažas bei Lietuvoje įgytas stažas bus sumuojamas.
Vis tik būtina žinoti, kad stažas, įgytas Jungtinėje karalystėje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nedarbo išmokai bus sumuojamas tik tada, kai paskutinis nedarbo draudimo laikotarpis įgytas Lietuvoje. Pavyzdžiui, žmogus 5 metus dirbo Jungtinėje Karalystėje, grįžo į Lietuvą, įsidarbino, tačiau po kurio laiko neteko darbo ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant teisę į nedarbo išmoką bus atsižvelgta į Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje įgytą stažą.
Bet galima ir išimtis – ji taikoma žmonėms, kurie dirbo kitoje Europos Sąjungos valstybėje, bet išsaugojo glaudų ryšį su Lietuva. Tarkim, jei asmuo gyveno ir dirbo Lietuvoje, tuomet 5 mėnesiams įsidarbino Jungtinėje Karalystėje ir pasibaigus darbo sutarties terminui grįžo į Lietuvą bei kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant žmogaus teisę į nedarbo išmoką bus atsižvelgiama į abiejose šalyse įgytą stažą, nepaisant to, kad paskutinis draudimo laikotarpis buvo Jungtinėje Karalystėje.
Beje, Londonui traukiantis su Išstojimo sutartimi pereinamuoju laikotarpiu bus galimybė gauti nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje, bet darbo ieškotis Lietuvoje. Būtinos sąlygos: bedarbis iki išvykimo į Lietuvą turi būti bent 4 savaites registruotas Jungtinės Karalystės užimtumo tarnyboje ir gauti išmoką. Prieš išvykdamas jis turi kreiptis dėl PD U2 dokumento išdavimo Jungtinėje Karalystėje. Parvykus į Lietuvą reikia per 7 dienas įsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pateikti minimą dokumentą.
Socialinės pašalpos ir kompensacijos
Socialinės pašalpos Lietuvoje yra skiriamos nepasiturintiems gyventojams, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 125 eurai ir kurių turtas neviršija nustatytų normatyvų. Būsto, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacija skiriama nepasiturintiems žmonėms įvertinant pajamų ir išlaidų skirtumą bei valdomą turtą. Teisę į socialines pašalpas bei šilumos, karšto ir geriamojo vandens kompensaciją turi tik Lietuvoje gyvenantys žmonės.
Kadangi piniginė socialinė parama skiriama tikrinant pajamas, turtą bei priklauso nuo asmens gyvenamosios vietos, tai Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos niekaip nepaveiks pašalpų ir kompensacijų skyrimo Lietuvoje.
Išmoka vaikui
Jei visa šeima iš Jungtinės Karalystės grįžta gyventi į Lietuvą, vaiko pinigai bus skiriami pagal Lietuvos teisės aktus, tai yra vaikai turės visas galimybes gauti 60 eurų vaiko pinigus už kiekvieną vaiką ir po 40 eurų priemoką, kuri mokama neįgaliems, gausių (3 ir daugiau vaikų) ir nepasiturinčių šeimų vaikams.
Jei vienas iš šeimos narių lieka gyventi ar dirbti Jungtinėje Karalystėje, tuomet pradedami taikyti Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Juose numatyta, kad šeima tuo pat metu už tą patį vaiką negali gauti pilnos išmokos ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje narėje.
Kadangi Londonas pasitraukia su Išstojimo sutartimi, tai iki 2020 metų tęsis pereinamasis laikotarpis ir šeimai išmokos toliau bus mokamos pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus.
1 pavyzdys. Jei mama su vaiku grįžta gyventi į Lietuvą ir įsidarbina Lietuvoje, o vaiko tėvas lieka dirbti Jungtinėje Karalystėje, šiuo atveju Lietuva mokės viso dydžio išmokas vaikui, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, o Jungtinė Karalystė mokės išmokų skirtumą.
2 pavyzdys. Jei mama su vaiku grįš gyventi į Lietuvą, tačiau Lietuvoje nedirbs ir nevykdys savarankiškos veiklos, o vaiko tėvas liks dirbti Jungtinėje Karalystėje, tai Londonas mokės viso dydžio išmokas vaikui – Lietuva mokėtų išmokų skirtumą tuo atveju, jei lietuviški vaiko pinigai būtų didesni nei britiški. Kiekviena šalis teisę į išmoką ir išmokos dydį nustato pagal nacionalinius teisės aktus.
Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos paskirtos išmokos vaikui bus mokamos iki teisės į išmoką pabaigos arba, kol šeimos situacija nepasikeis, pvz. kol vienas iš vaiko tėvų tęst darbinę veiklą Jungtinėje Karalystėje arba kol visa šeimai negrįš į Lietuvą.
Lietuvos piliečiams, kurie pasiliks Jungtinėje Karalystėje
Senatvės socialinio draudimo pensijos ir stažas
Kadangi britai iš Europos Sąjungos pasitraukia su Išstojimo sutartimi, tai Lietuvoje paskirtos senatvės socialinio draudimo pensijos mokėjimas bus tęsiamas žmogui nusprendus gyventi Jungtinėje Karalystėje.
Ligos ir motinystės išmokos
Britams nutarus pasitraukti su Išstojimo sutartimi, nustatant teisę į ligos ar motinystės išmokas Jungtinėje Karalystėje bus sumuojamas Jungtinėje Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir Lietuvoje įgytas socialinio draudimo stažas.
Nedarbo išmokos
Iki 2020 m. gruodžio 31 d. vis dar galios Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai ir nustatant teisę į nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje bus sumuojamas Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvoje įgytas stažas.
Be to, asmuo, gaunantis nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje, galės vykti ieškoti darbo Lietuvoje ir toliau gauti nedarbo išmoką.
Būtinos sąlygos: bedarbis iki išvykimo į Lietuvą turi būti bent 4 savaites registruotas Jungtinės Karalystės užimtumo tarnyboje ir gauti išmoką. Prieš išvykdamas jis turi kreiptis dėl PD U2 dokumento išdavimo Jungtinėje Karalystėje. Parvykus į Lietuvą reikia per 7 dienas įsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pateikti minimą dokumentą.
Socialinės pašalpos ir kompensacijos
Socialinės pašalpos ir kompensacijos Didžiojoje Britanijoje ir toliau bus mokamos pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus.
Išmoka vaikui
Visai Lietuvos piliečių šeimai, gyvenančiai Jungtinėje Karalystėje, išmoka vaikui bus mokama pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus.
Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos paskirtų išmokų mokėjimas bus tęsiamas iki teisės į išmoką pabaigos arba, kol šeimos situacija nepasikeis, pavyzdžiui, kol šeima negrįš gyventi į Lietuvą.
Jungtinės Karalystės piliečiams, kurie pasiliks Lietuvoje
Senatvės socialinio draudimo pensijos ir stažas
Kadangi britai iš Europos Sąjungos pasitraukia su sutartimi, tai pereinamuoju laikotarpiu bus toliau taikomi šiuo metu galiojantys socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Jungtinėje Karalystėje paskirtos pensijos bus mokamos Lietuvoje gyvenantiems Jungtinės Karalystės piliečiams. Nustatant teisę į pensiją bus sumuojamas Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje ir Jungtinėje Karalystėje įgytas darbo stažas, bet kiekviena šalis mokės pensijos dalį už joje įgytą stažą.
Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos paskirtų pensijų mokėjimas bus tęsiamas ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. O iki pereinamojo laikotarpio pabaigos Jungtinėje Karalystėje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įgytas stažas bus sumuojamas nustatant teisę į pensiją.
Ligos ir motinystės išmokos
Lietuvoje skiriant ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas svarbu būti sukaupus ligos arba motinystės socialinio draudimo stažą. Motinystės draudimui reikalaujama turėti 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius dvejus metus, ligos draudimui – 3 mėnesių stažą per metus arba 6 mėnesių stažą per dvejus metus.
Kadangi britai nutarė pasitraukti su Išstojimo sutartimi, tai nustatant teisę į ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas Jungtinėje Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir Lietuvoje įgytas socialinio draudimo stažas bus sumuojamas.
Išmoka bus skiriama, jei asmuo atitiks visas Lietuvos įstatymuose nustatytas sąlygas.
Nedarbo išmokos
Lietuvoje gauti nedarbo išmoką galima, jeigu žmogus yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas. Be šių reikalavimų, dar reikia būti sukaupus 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.
Jei visa šeimai gyvena Lietuvoje, tada išmoka vaikui bus skiriama pagal Lietuvos nacionalinius įstatymus.
Kadangi pereinamuoju laikotarpiu vis dar galios Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai ir nustatant teisę į nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvoje įgytas stažas bus sumuojamas.
Vis tik būtina žinoti, kad stažas, įgytas Jungtinėje karalystėje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nedarbo išmokai bus sumuojamas tik tada, kai paskutinis nedarbo draudimo laikotarpis įgytas Lietuvoje. Pavyzdžiui, žmogus 5 metus dirbo Jungtinėje Karalystėje, vėliau įsidirbino Lietuvoje, tačiau po kurio laiko neteko darbo ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant teisę į nedarbo išmoką bus atsižvelgta į Jungtinėje Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir Lietuvoje įgytą stažą.
Bet galima ir išimtis – ji taikoma žmonėms, kurie dirbo kitoje Europos Sąjungos valstybėje, bet išsaugojo glaudų ryšį su Lietuva. Tarkim, jei asmuo gyveno ir dirbo Lietuvoje, tuomet 5 mėnesiams įsidarbino Jungtinėje Karalystėje ir pasibaigus darbo sutarties terminui grįžo į Lietuvą bei kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant žmogaus teisę į nedarbo išmoką bus atsižvelgiama į abiejose šalyse įgytą stažą, nepaisant to, kad paskutinis draudimo laikotarpis buvo Jungtinėje Karalystėje.
Beje, Londonui traukiantis su Išstojimo sutartimi pereinamuoju laikotarpiu bus galimybė gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, bet darbo ieškotis Jungtinėje Karalystėje. Būtinos sąlygos: bedarbis iki išvykimo į Jungtinę Karalystę turi būti bent 4 savaites registruotas Užimtumo tarnyboje ir gauti išmoką. Prieš išvykdamas jis turi kreiptis dėl PD U2 dokumento išdavimo. Atvykus į Jungtinę Karalystę reikia per 7 dienas įsiregistruoti Jungtinės Karalystės užimtumo tarnyboje ir pateikti minimą dokumentą.
Socialinės pašalpos ir kompensacijos
Socialinės pašalpos Lietuvoje yra skiriamos nepasiturintiems gyventojams, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 125 eurai ir kurių turtas neviršija nustatytų normatyvų.
Šilumos, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacija skiriama nepasiturintiems žmonėms įvertinant pajamų ir išlaidų skirtumą bei valdomą turtą. Teisę į socialines pašalpas bei šilumos, karšto ir geriamojo vandens kompensaciją turi tik Lietuvoje gyvenantys žmonės, nepriklausomai nuo pilietybės.
Išmoka vaikui
Vaiko pinigai priklauso ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir Lietuvoje teisėtai gyvenantiems užsieniečiams. Lietuvoje gyvenantys Jungtinės Karalystės piliečių vaikai turės visas galimybes gauti 60 eurų vaiko pinigus už kiekvieną vaiką ir po 40 eurų priemoką kiekvienam neįgaliam, gausios (3 ir daugiau vaikų) ar nepasiturinčios šeimos vaikui.
Jei visa šeimai gyvena Lietuvoje, tada išmoka vaikui bus skiriama pagal Lietuvos nacionalinius įstatymus.
Jei vienas iš vaiko tėvų dirba ar gyvena Jungtinėje Karalystėje ir ten įgyja teisę į išmoką vaikui, tai išmoka vaikui bus mokama pagal šiuo metu galiojančius Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus – tai yra taip pat kaip iki „Brexit".
