Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Visos ES narės patvirtino atsigavimo po pandemijos fondą

Austrijos ir Lenkijos parlamentai ketvirtadienį patvirtino didžiulį atsigavimo po koronaviruso pandemijos fondą, tapdamos paskutinėmis tai padariusiomis Europos Sąjungos šalimis ir atverdamos kelią ratifikuoti šį planą.
Europos Sąjunga
Europos Sąjunga / 123RF.com nuotr.

„Po Austrijos ir Lenkijos parlamentų šiandienos teigiamų balsavimų 27 narės baigė tvirtinimo parlamentuose procesą“, – per „Twitter“ parašė biudžeto ir administravimo eurokomisaras Johannesas Hahnas.

Pareigūnai anksčiau sakė, jog jeigu bloko narės patvirtins šį planą, 672 mlrd. eurų dotacijų ir paskolų paketo lėšos galėtų „pradėti tekėti liepą“.

Tokiu būdu būtų praėję ištisi metai nuo ES istorinio sprendimo bendrai skolintis rinkose, siekiant finansuoti atsigavimo paketą.

Toks žingsnis anksčiau atrodė itin ambicingas, bet jis nublanko Jungtinėms Valstijoms priėmus 1,9 trln. dolerių (1,56 mlrd. eurų) vertės infrastruktūros vystymo planas.

JAV taip pat aplenkė Bendriją pagal skiepijimo nuo COVID-19 tempą, todėl Amerikos ekonomika veikiausiai galės anksčiau išeiti iš karantino negu Europos.

Vis dėlto ES vadovai padėtį toliau vertina optimistiškai. „Mūsų uždavinys – iki vasaros patvirtinti visus planus“, – anksčiau sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Pagal šį planą, Ispanija ir Italija turėtų gauti daugiausiai lėšų – apie 70 mlrd. eurų, o Prancūzija – 40 mlrd. eurų.

Derinant, kaip šis planas turi būti įgyvendinamas, Europos Komisijos pareigūnai vedė sudėtingas diskusijas su ES narių vyriausybėmis dėl kriterijų, kuriuos turėtų atitikti planai lėšoms įsisavinti.

Kiekvienas planas turi bent 37 proc. lėšų nukreipti priemonėms, gerinančioms aplinkos būklę arba padedančioms kovoti su klimato kaita.

Dar 20 proc. lėšų turėtų būti skiriama perėjimui prie labiau skaitmeninėmis technologijomis pagrįstos ekonomikos.

Viliamasi, kad Europos ekonomiką pavyks išjudinti po metus trukusių COVID-19 suvaržymų ir kad didelė dalis pasiskolintų lėšų bus skirta mažesniu šilumos laidumu pasižymintiems pastatams statyti, geležinkelių transportui plėtoti, didinti elektromobilių įkrovimo stotelių ir sparčiojo interneto prieigos taškų tinklus.

„Uždavinys – kad lėšos būti pradėtos mokėti šią vasarą“, – šeštadienį per vieną susitikimą Lisabonoje sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Jis pažadėjo, kad bus stengiamasi paspartinti projektų vertinimo procesus.

„Dirbame kiek įmanoma greičiau, bet šie vertinimai – sudėtingi“, – perspėjo jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?