VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ vyriausiasis analitikas Deividas Gabulas paaiškino, kad ataskaitą paruošti užtrunka ilgai dėl to, kad duomenis įmonės pateikia vėlai ir informaciją reikia sutikslinti.
Jis žada, kad kitąmet rugsėjo neteks laukti – bus rengiama išankstinė 12 mėn. ataskaita nelaukiant audituotų duomenų.
Į biudžetą sunešė 202 mln. eurų
Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) pernai į biudžetą sunešė 202 milijono eurų arba 35,2 proc. daugiau nei prieš metus. Šią sumą sudaro paskirti dividendai, pelno įmokos, turto ir žaliavų mokesčiai, pernai metų ataskaitą paskelbė VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“.
Šiuo metu biudžetą pasiekusi suma per dividendus ir mokesčius tesudaro apie 3,4 proc. nuo viso įmonių turto rinkos verte.
Palyginimui, viena „Orlen Lietuva“ pernai į biudžetą sumokėjo 302 milijonus eurų akcizų, pelno ir kitų mokesčių, rodo VMI duomenys.
Skelbiama, kad labiausiai padidėjo VVĮ pelno įmokos bei pajamos už dividendus, jie siekė 172,9 mln. eurų.
„VVĮ ilgus metus neišnaudojo turimų išteklių taip, kad pasiektų pačius geriausius finansinius rezultatus ir svariai prisidėtų prie valstybės biudžeto. Stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) metu įgyvendinta reforma, leidusi optimizuoti, skaidrinti ir depolitizuoti valstybės valdomų įmonių valdyseną jau duoda rezultatų“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
Tačiau valstybės valdomas turtas, anot jo, gali būti naudojamas dar efektyviau ir duoti dar geresnių rezultatų. Todėl planuojama palaipsniui centralizuoti įmonių valdymą, tobulinti nepriklausomų valdybų ir stebėtojų tarybų atrankas bei lūkesčių įmonėms nustatymą.
Agentūra vertina, kad per metus didžiausią pažangą padarė susisiekimo sektoriaus įmonės, kurios valstybės biudžetą papildys 65,7 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų, tai apie 10 kartų daugiau nei ankstesniais metais. „Lietuvos geležinkeliai“ skyrė 34 mln. eurų dividendų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – 22,3 mln., „Kelių priežiūra“ – 4,5 mln., „Lietuvos oro uostai“ – 3,4 mln. eurų pelno įmokų.
Pastaruosius 5 metus Klaipėdos uostas nemokėdavo dividendų, nes nuo šios prievolės buvo atleistas.
Energetikos sektoriaus įmonių grąža valstybei sumažėjo, lyginant su 2016 metais. Dividendai, pelno įmokos ir netipiniai mokesčiai valstybei už 2017 metus sudarė 92 mln. eurų, o 2016 metais ši suma siekė 109 mln. eurų. Tai lėmė 15,7 procento sumažėję „Lietuvos energijos“ dividendai.
Miškininkystės sektoriaus didžiąją dalį grąžos valstybei sudarė žaliavos mokestis – urėdijos sumokėjo 22,5 mln. eurų už iškirstą ir parduotą medieną, dar 4,4 mln. eurų sudarė pelno įmokos.
Kitų įmonių sektoriui priskirtos įmonės paskyrė 11,5 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų – 78,8 proc. daugiau nei 2016 metais. Didžiausią indėlį valstybės biudžetui skyrė VĮ „Regitra“, AB „Problematika“ ir VĮ „Registrų centras“, kurių pelno įmokos ir dividendai sudarė atitinkamai 4,8 mln., 1,2 mln., ir 1,1 mln. eurų.
Sukūrė daugiau vertės nei pelno – 1,2 mlrd. eurų
D.Gabulas patikino, kad VVĮ pernai sukūrė daugiau nei 1,2 mlrd. eurų pridėtinės vertės, ir dividendai yra tik nedidelė dalis.
„Šiais metais didžiausią dalį pridėtinės vertės gauna darbuotojai – beveik 50 proc. sukurtos įmonių pridėtinės vertės. Trečdalis lieka įmonėse apyvartiniam kapitalui ir kitoms veikloms. Valstybei šiais metais tenka 18 proc. – tai netipiniai mokesčiai, dividendai ir pelno įmokos. Nedidelė dalis tenka smulkiesiems akcininkams ir palūkanos kreditoriams, iki 3 proc.“, – sako D.Gabulas.
„Normalizuoti“ rezultatai neatitinka faktinių
„Normalizuotas“ VVĮ grynasis pelnas 2017 m. augo 35 proc. ir pasiekė 280 milijono eurų, pagal tai vertinama, kad turtas užtikrina 5,1 proc. nuosavo kapitalo grąžą. Privačiame sektoriuje įprasti 10 proc. viršijantys rodikliai.
Tačiau veiklos pelnas, kaip rodo ataskaita, iš tiesų mažėjo 1,9 proc. – nuo 208 mln. eurų iki 204 mln. eurų. ŠIs rodiklis yra neatskaičius mokesčių, tuo tarpu grynasis pelnas, atskaičius mokesčius, viršija veiklos pelnas.
„Normalizuotas“ rodiklis nėra finansinės atskaitomybės dalis, o jų interpretacija – jis eliminuoja tam tikrus veiksnius, kurie gali būti vienkartiniai. D.Gabulas paaiškino, kad normalizuotas pelnas leidžia nuosekliau vertinti įmonių pagrindinės veiklos rezultatus, atmetus vienkartinius įvykius ar išskaitymus.
„Didžiąją augimo dalį lėmė „Lietuvos geležinkelių“ rezultatai, nes jie į 2016 m. apsiskaitė gautą baudą ir padidino savo nuostolius už 2016 m.“, – aiškino D.Gabulas.
Valstybė pernai metų pabaigoje valdė 108 įmones, tačiau dėl miškų reformos panaikinus urėdijas, jų šiuo metu liko 65-ios.
Vertinama, kad visų VVĮ vertė siekia 5,9 milijardo eurų, kai 2016-ųjų pabaigoje ši vertė siekė 5,6 mlrd. eurų. Per metus jų pajamos augo 2 proc. ir siekė 2,549 milijardo eurų.
VVĮ dirbo 36 tūkst. darbuotojų, jų skaičius per metus susitraukė 7,5 procento.
„Pirmą kartą grąža viršija 5 proc. ribą ir šiemet siekia 5,1 proc., kai pernai – 3,9 proc. Augimas didelis“, – sako D.Gabulas, pažymėjęs, kad VVĮ pelningumas auga penkerius metus iš eilės.
Pelningiausiai veikia tos VVĮ, kurios turi dvilypius tikslus: ir komercinius, ir pavestas valstybės nekomercines funkcijas.
„Vidutiniškai visas VVĮ portfelis įgyvendino iškeltus grąžos tikslus, energetikos sektoriaus įmonės nepasiekė, jų grąža siekė 6 proc., kai tikslas 6,1 proc.“, – sako D.Gabulas, paskaičiavęs, kad vidutinė svertinė VVĮ portfelio grąža siekė 6,2 proc.
Žada žvilgtelti į savivaldybės įmones
D.Gabulas žada, kad kitąmet planuojama vertinti ne tik valstybės valdomas, bet ir savivaldybių valdomas įmones, kurių šiuo metu keturis kartus daugiau.
„Ką mes turėtume daryti, tai pradėti analizuoti ir rengti savivaldybės valdomų įmonių ataskaitas. Jų skaičius dar ženkliai didesnis nei VVĮ, yra apie 260–270. Aišku, pajamų ir turto prasme tai ženkliai mažesnės įmonės, tačiau skaičiumi ir skirtingumu ten dar didesnis pasirinkimas ir platesnis daržas, kurį galima analizuoti. Ir problemos ten dar didesnės“, – atsidūsta D.Gabulas.
Anot jo, reikia įstatymo pataisos, kad į kitų metų ataskaitą būtų galima įtraukti savivaldybės įmones.
O viešosios įstaigos, kurių valstybė valdo dar daugiau, ko gero nesužiūrės niekas.
„Po truputį tokie planai yra, tačiau, čia aišku, priklauso nuo politikos formuotojos, Ūkio ministerijos, čia prižiūri ir Vidaus reikalų ministerija. VšĮ yra ne pelno siekiančios organizacijos, bent jau neturėtų užsiimti nekomercine veikla. Net ir EBPO ką sako – mes žiūrime į tas, kurios veikia daugiausia komerciniais pagrindais“, – sako D.Gabulas.
Stebėsenos ir prognozių agentūra turi 6 darbuotojus, kitąmet planuojama, kad valstybės turtą vertins 8–9 žmonės.
