„Sanitarinių kirtimų per pastaruosius metus labai išaugo, kas 23 metais buvo tūkstantis hektarų, tas 2023 metais išaugo į keturis tūkstančius hektarų. (...) Prisidengiant sanitariniais kirtimais buvo iškirsti seni ąžuolai, pušys, kurių tam tikri kenkėjai net nepuola“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė peticijos iniciatorė Monika Jotautaitė.
M. Jotautaitė pabrėžė, kad dabartinė valstybės politika prioritetu kelia medienos verslo interesus, o ne miškų išsaugojimą, tuo metu Miškų urėdijos tapimas akcine bendrove šią problemą dar labiau pagilintų.
„Tai galutinai užprogramuotų, kad urėdijos tikslas taptų pelnas, o ne miškų apsauga. (...) Jie (akcininkai – BNS) galėtų ne tik džiaugtis milijoniniais dividendais, bet ir atstovauti savo interesams įmonės valdyboje“, – teigė ji.
M. Jotautaitė peticiją kviečia pasirašyti portale „peticijos.lt“. Už peticiją „Skubiai sustabdyti ir uždrausti miškų kirtimą plynai“ jau pasirašė nei 16 tūkst. žmonių.
Visuomenininkė pabrėžė, kad šalies miškų tarnavimą verslo, o ne visuomenės interesams rodo augantys medienos pardavimai. Be to, Lietuva yra antra pagal medienos tiekimą Švedijos baldų koncernui „Ikea“ – 10 proc. medienos ji gauna būtent Lietuvoje, 28 proc. – Lenkijoje.
„Ši įmonė yra siejama su nelegaliais sengirių kirtimais Rumunijoje, Ukrainoje. (...) „Ikea“ šiuo metu valdo 220 kartų daugiau Lietuvos miškų negu sengirės fondas“, – aiškino M. Jotautaitė.
Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta sakė, kad valdžia galimai tarnauja ne visuomenės, o Švedijos interesams.
„Švedų ambasada daro didžiulę įtaką Prezidentūrai, (...) labai aiškiai galima šiandien pasakyti, kad tai yra didelė grėsmė ir nacionaliniam saugumui“, – spaudos konferencijoje sakė G. Kniukšta.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas tikino, kad sprendimų dėl miškų išsaugojimo galima priimti jau dabar.
„Nutraukti plynuosius kirtimus valstybiniuose miškuose, tuose, kur valdo valstybė. Tai galima ir dabar padaryti, tiesiog Seime reikia sutarti, kad taip, sutinkame gauti mažiau pelno“, – sakė T. Tomlinas.
„Kalbant apie visus miškus bendrai – žinoma, reikia keisti Miškų įstatymą“, – pridūrė Seimo narys.
Aplinkos ministerija anksčiau skelbė, kad Miškų įstatymo pakeitimais siūloma iš esmės pertvarkyti miškų grupių sistemą, išskiriant penkias miškų grupes: griežtos apsaugos, plantacinius bei ekologinio, socialinio ar ekonominio prioriteto daugiafunkcinius miškus.
Planuojama atsisakyti ir privalomo miškotvarkos projekto mažoms miško valdoms, taip pat leisti miške įrengti nesudėtingus rekreacinės paskirties objektus, nerengiant projekto. Tuo metu stambesnių valdų miškotvarkos projektų rengėjams ir įgyvendintojams būtų nustatomi griežtesni kokybės reikalavimai, numatoma projektų rengėjų atestacija.
Be to, siūlomi pakeitimai leis pertvarkyti Valstybinių miškų urėdiją į akcinę bendrovę.
Planuojama pertvarkyti bendrųjų miško reikmių finansavimo sistemą ir atsisakyti privačių miškų savininkų papildomo apmokestinimo.
Pernai lapkritį prie Seimo vykus protestams dėl paaiškėjusių nelegalių plynųjų kirtimų prisidengiant sanitariniais kirtimais, Aplinkos ministerija teigė inicijavusi miško kirtimų taisyklių pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuojami plynieji sanitariniai kirtimai. Taisyklėmis siekiama, kad miške įsiveisus kenkėjui nebūtų iškirstas visas plotas, o tik nebegyvi medžiai.
2023 metų spalį visuomenininkai pranešė apie medžių kirtimą Šimonių girios sklype, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją.
Visuomenininkų duomenimis, nuo 1997 metų girininkijų sumažėjo daugiau nei dukart – nuo 474 iki 192, o nuo 2017 metų darbo neteko apie 2 tūkst. miškininkų.
