Laipsniškas pasaulinės temperatūros kilimas per pastarąjį pusšimtį metų prisidėjo prie skirtumų tarp skurdžių šilto klimato šalių ir turtingesnių šalių, kuriose klimatas dažniausiai būna šaltesnis, didėjimo, mano tyrėjai.
Nesant visuotinio atšilimo, atotrūkis tarp šalių, kuriose yra didžiausias ir mažiausias bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui rodikliai, būtų mažesnis nei 25 proc., pažymima tyrimo ataskaitoje.
„Šalys, kuriose yra labai karšta, paprastai rodo lėtesnį ekonomikos augimą, o šaltesnio klimato šalyse BVP auga sparčiau“, – pareiškė Noah Diffenbaugh, vienas iš tyrimo autorių, kurį cituoja agentūra „MarketWatch“.
„Istoriniai duomenys aiškiai rodo, jog temperatūros, kuri nėra pernelyg aukšta ar pernelyg žema, sąlygomis sparčiau didėja derlius, o žmonės mažiau serga ir našiau dirba“, – pridūrė dar vienas tyrimo autorius, Marshallas Burke.
Tyrimo ataskaitoje pateikiamas sąrašas šalių, kurioms visuotinis atšilimas padarė didžiausią neigiamą poveikį.
Pirmoje vietoje yra Sudanas, kurio BVP vienam gyventojui, mokslininkų nuomone, 1961–2010 metų laikotarpiu būtų galėjęs padidėti dar 36 proc., jeigu klimatas nebūtų šilęs.
Mokslininkai taip pat išvardijo šalis, kurioms visuotinis atšilimas davė didžiausią naudą.
Pirmoje vietoje yra Norvegija, kurioje BVP vienam gyventojui dėl klimato veiksnių 1961–2010 metais papildomai padidėjo 34 procentais.
