Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbuotojų instruktavimo tvarką nustato darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo (įmonės vadovas). Taigi, darbdaviui duota visiška laisvė nuspręsti, kaip ir kokiu dažnumu bus mokomi ir instruktuojami jo darbuotojai.
Atvėrus daugelio įmonių duris ir peržiūrėjus darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau - DSS) instrukcijas, galima rasti segtuvus, kuriuose laikomos DSS instrukcijos po dešimt metų ir daugiau. Neretai aptinkame DSS instrukcijas, kurių apimtis yra ne tik labai didelė, tačiau ir visas turinys tokio sudėtingumo, kaip rimčiausios teismo bylos. Nepagalvojama, kad instruktuojamas žemos kategorijos darbuotojas, pvz. dažytojas, kuris neturi aukštojo išsilavinimo.
Šis darbuotojas turi suprasti sudėtingą tekstą su teisiniais terminais. Pavarčius tokių įmonių instruktavimo žurnalus, galima pamatyti, kad instruktavimo metu darbuotojas buvo supažindintas su šešiomis, o kartais net ir dvylika tokių sudėtingų DSS instrukcijų vieno instruktavimo metu.
Ar tai produktyvu? Ar darbuotojas tik padėjo parašą, ar jis iš tikrųjų suprato tai, kas buvo instruktuota? Kyla labai daug klausimų ir abejonių, ypač įmones tikrinančioms institucijoms. Kam to reikia? Jei įvyktų sunkus nelaimingas atsitikimas darbe, darbdaviui būtų labai sunku įrodyti, kad darbuotojas tikrai viską suprato ir galėjo saugiai pradėti darbus.
Dar vienas aspektas, daugėjant kitų šalių darbuotojų Lietuvos darbo rinkoje, darbuotojas turi būti instruktuotas jam suprantama kalba. Daugelis įmonių tiesiog savo lapų pluoštus pradėjo versti į kitas kalbas, bet, ar tai yra naudinga? Vertimai kainuoja įmonei nemažus kaštus, be to, pvz., statybos sektoriuje, vienais metais gali dirbti vienos tautybės darbuotojai, o kitais - jau kitos.
Dažnai DSS instrukcijų paklodės išverčiamos į rusų arba anglų kalbas ir manoma, kad to užtenka. Tikrai taip, darbuotojas pasirašo, kad viską suprato, tačiau, ar jis patvirtins, kad tikrai suprato, kaip saugiai dirbti ( kai jo gimtoji kalba nėra nei anglų, nei rusų), įvykus draudiminiam įvykiui?
Kaip lengviausiai išspręsti šią problemą? DSS instruktavimai ir mokymai įmonėje gali būti atliekami labai paprastu būdu – vizualiniu. Vaizdingumo efektui sustiprinti, darbuotojų instruktavimo metu, galima naudoti vaizdinę medžiagą, mokomuosius filmukus ar foto nuotraukas. Svarbiausia, kad toks pateikimo formatas tinka visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų gimtosios kalbos ir išsilavinimo lygio. Reikia tik pažymėti, kad visa instruktavimo medžiaga (vaizdinė medžiaga, darbo įrenginių eksploatavimo instrukcijos, DSS instrukcijos), kuri naudojama darbuotojų instruktavimui, turi būti patvirtinta darbdavio ar darbdaviui atstovaujančio asmens.
Kaip įgyvendinti vizualų instruktavimą ar mokymus įmonėje? Ar tai padaryti yra sudėtinga? Ar reikia skirti didelius resursus? Šioje vietoje viskas priklauso nuo jūsų norų. Galima pradėti nuo paprasčiausių būdų, tokių kaip: nuotraukos ar video, kurie būtų iš darbuotojų praktikos, iki profesionalių filmukų, sukurtų specialiai DSS instruktavimams. Jeigu darbuotojas ištisai pažeidžia DSS reikalavimus, pvz., netaisyklingai pasistato kopėčias ir ant jų dirba, nesilaikydamas DSS instrukcijos nuostatų, tai tokiam darbuotojui darkart paskaitymas sudėtingos instrukcijos yra neveiksmingas.
Tačiau, jei jūs, tai nufilmuosite ar nufotografuosite ir parodysite savo darbuotojams instruktavimo metu, kaip neteisingo darbo pavyzdį, tai didelė tikimybė, kad darbuotojai ateityje dirbs teisingai. Juk galima daug pririnkti nuotraukų, kaip dirbama laikantis DSS instrukcijos, o kaip - ne. Jei įmonėje yra sudėtingų įrenginių, galima tiesiog savo telefono pagalba nufilmuoti, kaip įrenginys turėtų būti įjungiamas/išjungiamas ir kokias apsaugos priemones reikia naudoti juo dirbant. Tokius vizualus galima net laikyti serveryje ar kitoje laikmenoje, kuri būtų prieinama darbuotojams bet kuriuo metu, kad jie galėtų laisvai ją atsidaryti ir pasižiūrėti.
Didelį efektą sukelia vizualai iš realaus gyvenimo. Įvykus įmonėje nelaimingam atsitikimui ar incidentui, nufotografuota įvykio vieta ar priežastis ir pasidalinta su darbuotojais, bus daug naudingesnė nei popierinė DSS instrukcija. Tikrai, tokia informacija bus pastebėta, įsidėmėta ir aptarta tarp kolegų. Darbuotojai tikrai stengsis nekartoti šios klaidos.
Dažnas atvejis, kai darbuotojai norėdami padaryti darbą sau patogesniu, įgyja blogą įprotį - perkonstruoti arba išrinkti darbo įrankius ar mechanizmus, kaip pavyzdys, nuima apsaugas nuo pjovimo įrenginių. Tačiau, pamatę nuotrauką ar video filmuką, apie tokio darbo pasekmes sveikatai ar net gyvybei, dauguma savo noru grąžins apsaugas į vietą.
Galima net daryti mokymus, rodant darbuotojams jų pačių ir kolegų nesaugaus darbo nuotraukas bei analizuoti, kokie DSS reikalavimai buvo pažeisti. Netgi, galite apdovanoti darbuotojus mažomis paskatinimo dovanėlėmis už tai, kas suras daugiausia pažeidimų. Čia reikalinga tik jūsų, DSS specialistai, fantazija ir noras, nes teisės aktai suteikia plačias galimybes išeiti iš popierinių instrukcijų ribų, kad tik darbuotojai įgautų daugiau žinių ir būtų kuo mažiau susižeidimų.
Daug laimėsite, jei naudositės technologijomis ir vykdant darbuotojų kontrolę ar mokymus. Įvairių apklausų platformų pagalba galima sudaryti testus.
Taip pat apklausos būdu galima įsitikinti, ar darbuotojas suprato, kad buvo saugu atlikti darbą ir tik tada jo ėmėsi. Prie apklausos, kaip įrodymą, darbuotojas galėtų pridėti nuotrauką. Šis būdas ypač aktualus, kai reikia stebėti ir vykdyti kontrolę darbuotojui, dirbančiam per atstumą, t.y. regionuose arba ne įmonės teritorijoje. Įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui darbe, visada darbdavys ar jam atstovaujantis asmuo turi įrodyti, jog buvo vykdoma kontrolė, o jeigu jūs paduosite šūsnį lapų, kad ir su parašais, tačiau ne visada pavyks įrodyti savo tiesą.
Yra daug darbdavių pralaimėtų bylų vien dėl, kad nepavyko įrodyti, jog įmonėje buvo vykdoma kontrolė. Praktikoje teko susidurti su įvykiu, kai darbuotojas, avėdamas šlepetes, dirbo ant kopėčių, kurios buvo netaisyklingai pastatytos, nes buvo dirbama pas klientą ir labai skubant. Visa tai iššaukė mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe. Sakysite – nėra abejonės, kad kaltas darbuotojas? Deja, darbdavys buvo teismo pripažintas kaltu, nes neįrodė, kad buvo vykdoma kontrolė ir darbuotojas mokėjo dirbti saugiai. Teismo neįtikino, kad parašas instruktavimo žurnale ir popierinis testas, buvo teisingos priemonės darbuotojui suprasti saugaus darbo ypatumus.
Galima darbuotojams įrašyti ir audio priminimus, kuriuos jie turėtų išklausyti prieš darbo pradžią. Manote, kad tai nesąmonė? Tačiau, pagalvokite, kiek patys įsiminame dainų ar reklamų, kurias vis atsitiktinai išgirstame ar pamatome. Jei darbuotojas visą laiką galvos, kad reikia užsidėti šalmą, tai jis taip ir padarys. Arba įsėdus į automobilį, audio balsas paprašys užsisegti saugos diržą, jis taip ir padarys. Čia tik keli pavyzdžiai, kaip paprastais, nereikalaujančiais daug resursų žingsneliais, galime žengti į interaktyvų DSS valdymą.
Domitės alternatyviais sprendimais, kurie sutaupytų jums dar daugiau laiko?
Efektyvinant įmonės darbo saugos procesus, „DASATA“ įrankiai gali padėti ne tik padidinti organizacijos narių įsitraukimą, bet ir atsisakyti „popierinio formato“. Su e-mokymusi ir online instruktavimu išvengsite nuobodaus žurnalų pildymo ir laiko švaistymo. QR kodų generavimas, interaktyvūs DSS rodikliai bei e-asistentas - tai tik kelios išvardintos funkcijos, kurios padės kuriant efektyvią DSS politiką. Daugiau apie šį sprendimą galite sužinoti pažiūrėję trumpą video: SPAUSKITE ČIA.