„Siūlysime reguliavimą, kuris leistų žmogui turėti pagrindinę sąskaitą, prie kurios būtų pririštas paslaugų, kurias būtų galima gauti už tą fiksuotą mokestį, sąrašas“, – teigė V.Vasiliauskas.
Jo teigimu, šis mokestis neturėtų būti didesnis negu 2 eurai per mėnesį.
Abonentinio mokesčio už šį finansinių paslaugų paketą lubas, pasak V.Vasiliausko, numatys įstatymas ir jame nustatytos sumos bankai peržengti negalės.
V.Vasiliauskas: grynieji yra šios valstybės problema
Lietuvos banko valdybos pirmininkas taip pat teigiamai vertino siekį sumažinti grynųjų pinigų naudojimą.
Šiu metu Lietuvoje keturios iš penkių piniginių operacijų yra atliekamos pasitelkiant grynuosius pinigus.
„Atsiskaitymai kortelėmis pigs“, – tikino V.Vasiliauskas.
Šiu metu Lietuvoje keturios iš penkių piniginių operacijų yra atliekamos pasitelkiant grynuosius pinigus.
„Manau, kad grynieji yra šios valstybės problema. Reikia riboti grynuosius, nes tai susiję su šešėliu. Visomis priemonėmis reikia šią problemą spręsti“, – sakė V.Vasiliauskas.
„Išlaidos gryniesiems (verslininkams) yra mažesnės, lyginant su mokėjimo kortelėmis“, – tvirtino V.Vasiliauskas.
Tuo tarpu Skandinavijoje, pasak V.Vasiliausko, situacija yra atvirkštinė – ten verslininkai grynųjų pinigų vengia, nes kaštai už juos yra gerokai didesni.
Stasys Kropas: grynieji pinigai koreliuoja su šešėliu
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas teigė, kad grynieji pinigai padengia tik 60 proc. bankų išlaidų.
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas teigė, kad grynieji pinigai padengia tik 60 proc. bankų išlaidų.
„Trijų ar penkių šimtų eurų pakanka kiekvieno asmens poreikių patenkinimui“, – sakė S.Kropas, komentuodamas planuojamus mokesčius pinigų išsigryninimui.
„Įrodyta koreliacija tarp grynųjų pinigų naudojimo ir mokesčių surinkimo“, – tvirtino Lietuvos bankų asociacijos vadovas ir pridūrė, kad mažinti atsiskaitymų, atliekamų grynaisiais pinigais, dalį yra būtina.
Diskutuota ir apie sugriežtintą paskolų būstui išdavimą
Jurgis Razma posėdyje V.Vasiliausko taip pat klausė apie bankų paskolų išdavimo tvarkos sugriežtinimą. Remiantis naujomis atsakingo skolinimosi nuostatomis, paskolos būstui įsigyti negalės būti išduodamos ilgesniam negu 30 metų laikotarpiui.
Taip pat prašymą paskolos išdavimui gavęs bankas privalės apskaičiuoti, ar kreditą imantis asmuo galės grąžinti įmoką, esant hipotetinėms 5 proc. palūkanoms.
„Mūsų logika sumažinti trukmę iki 30 metų remiasi tuo, kad tai esminis finansinis įsipareigojimas. Šiuo metu Lietuvoje žmogus gali įsiskolinti aštuonis kartus, lyginant su pajamomis. Išsivysčiusiose šalyse yra trys keturi kartai“, – Lietuvos banko sprendimą gynė V.Vasiliauskas.
Skambėjusią kritiką, kad nauji atsakingo skolinimosi nuostatai apsunks būsto įsigijimą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas atrėmė sakydamas, kad šiuo metu mūsų šalyje 70 proc. būstų įsigyjama už grynuosius pinigus.
Skambėjusią kritiką, kad nauji atsakingo skolinimosi nuostatai apsunkins būsto įsigijimą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas atrėmė sakydamas, kad šiuo metu mūsų šalyje 70 proc. būstų įsigyjama už grynuosius pinigus.
„Žemos palūkanos nesitęs ilgą laiką, kai jos pradės kilti po kelerių metų, vėl bus kalti visi, o ne žmogus, priimantis sprendimą“, – teigė V.Vasiliauskas.
