2017 05 16 /11:36

V.Vasiliauskas pristatė pensijų sistemos pertvarką: jeigu niekas nesikeis, situacija tik blogės

Pensijų sistemos tyrimą atlikęs Lietuvos bankas tikina, kad, neatlikus jokių pertvarkų, būsimų pensininkų padėtis tik blogės. Dėl to banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė pasiūlymų paketą, kaip reikėtų reformuoti sistemą.
Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

„Jeigu niekas nesikeičia, perspektyvos tampa labai nepalankios“, – žurnalistams antradienį sakė V.Vasiliauskas.

Po 20 metų dirbančiųjų skaičius sumažės 40 proc., ir našta dirbantiesiems smarkiai išaugs. Dėl to, Lietuvos banko tikinimu, pensijų sistema neatlaikys spaudimo. Tai reiškia, kad mažės įmokos, augs išmokos, dėl to pensijos sumažės, pensininkai skurs, valstybės skolos našta bus didesnė.

Esame Europos Sąjungos uodegoje pagal šešėlinės ekonomikos mastus. Už mus didesnį šešėlį turi tik Rumunija, Bulgarija, Kroatija. Tai yra vėžys, kurio neišgydžius, negalime nieko tikėtis, galime tik susirinkti daiktus ir palikti šią smėlio dėžę, – kalbėjo V.Vasiliauskas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kaip skaudžią pirmos pakopos pensijų sistemos opą išskyrė emigraciją.

„Kitas svarbus aspektas yra šešėlinė ekonomika. Turime 25 proc. šešėlio visos ekonomikos. Esame Europos Sąjungos uodegoje pagal šešėlinės ekonomikos mastus. Už mus didesnį šešėlį turi tik Rumunija, Bulgarija, Kroatija. Tai yra vėžys, kurio neišgydžius, negalime nieko tikėtis, galime tik susirinkti daiktus ir palikti šią smėlio dėžę“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.

Kritikos negailėjo jis ir antros pakopos pensijų kaupimo sistemai. Pasak jo, pensijų fondai prisiima netinkamą riziką, be to, sistemos dalyviai yra pasyvūs.

Kaip šią problemą spręsti siūlo Lietuvos bankas?

1. Įteisinti asmenines sąskaitas, kurios tvirtu ryšiu susietų asmens per gyvenimą sumokėtas įmokas ir gaunamas išmokas nepriklausomai nuo darbo stažo.

„Tai būtų virtuali sąskaita, kur matytųsi, kiek žmogus mokėjo įmokų, ko galėtų tikėtis senatvėje“, – aiškino V.Vasiliauskas.

2. Įtvirtinti lankstesnes vyresnio amžiaus gyventojų darbo ir išėjimo į pensiją formas, kurios būtų atsakas į visuomenės senėjimą. Priemonės – dalinė pensija dirbantiesiems, pensijų išmokų ir darbo ne visą darbo dieną arba visą darbo dieną derinimas.

„Žmogus, labiau motyvuotas mokėti įmokas, mažintų šešėlį“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Pensija
Pensija

3. Įteisinti privalomą gyvenimo ciklo investavimą kaupiantiesiems pensiją antroje pakopoje.

Lietuvos banko analizė rodo, kad didžioji dalis kaupia pinigus pensijai netinkamuose fonduose, tai yra, neatsižvelgdami į amžių, pasirinkdami per didelę arba per mažą riziką, todėl kyla neuždirbtos pakankamos grąžos arba lėšų praradimų grėsmės.

Todėl siūloma įteisinti gyvenimo ciklo investavimo strategijas: pensijų kaupimo dalyviui nereikėtų imtis aktyvių veiksmų, kad jo turtas būtų valdomas optimaliai.

4. Paskatinti deramo lygio kaupimą. Kelios pensijų sistemos pakopos padeda išskaidyti riziką. Bet toks kaupimas turi būti pakankamas, kad turėtų reikšmingą įtaką senatvės pajamoms.

„Kaupimo mastas yra nepakankamas. Turime 1,2 mln. dalyvių. Mokančių yra kur kas mažiau – tik apie 800 tūkst. Trečdalis yra dingę. Iš mokančių pasirinkę 2 proc. kaupimą yra beveik 700 tūkst., realiai mokančių iš jų yra pusė. Mūsų žinia aiški tiems, kas kaupia tik tiek – tai yra nepakankamas kaupimas. Dėl nedidelio kaupimo masto tikrai nepavyks uždirbti daugiau“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.

Todėl, jo teigimu, būtina paskatinti tokius žmones kaupti arba daugiau, arba tiesiog padėti grįžti jiems į „Sodrą“. Tobulinant antros pakopos pensijų sistemą, siūloma apsvarstyti galimybę, kad gyvenimo trukmės (anuiteto) riziką prisiimtų valstybė, tai yra, pensijų išmoką iš antros pakopos fonde sukauptų lėšų mokėtų valstybė.

Lietuvos bankas taip pat siūlo dar kartą įvertinti trečios pakopos pensijų fondo mokestinės lengvatos tikslingumą.

V.Vasiliauskas teigė, kad tyrimas su siūlymais finansų ministrui jau yra pateiktas.

V.Vasiliauskas negalėjo atsakyti į klausimą, kiek jo pasiūlytos motyvacijos kainuotų Lietuvai, kiek tai galėtų sumažinti šešėlį.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vitas Vasiliauskas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vitas Vasiliauskas

„Konkretaus atsakymo neturiu, faktas tas, kad 25 proc. ekonomikos yra šešėlyje, yra dugnas. Todėl bet kokios priemonės, kurios kažkaip pagelbėtų skaidrėjimui, jos reikalingos. Asmeninės sąskaitos galėtų žmones motyvuoti pamatant ryšį tarp įmokų ir išmokų eit iš to šešėlio.

Kas gi nulemia, kad toks didelis šešėlis Lietuvoje? Net ir lyginant su estais, pirmas atsakymas, kuris ateina, yra religija. Bet čia juokas. Skaidrumas, matymas rezultato, matymas, ką aš sumoku, kad tai kažkur nueina, kad tai galiu pačiupinėt“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.

Šarūnas Ruzgys, Lietuvos pensijų fondų asociacijos vadovas, dalyvavęs V.Vasiliausko spaudos konferencijoje, pripažino, kad iš valstybės, jeigu tokios demografinės tendencijos tęsis, didelės pensijos tikėtis būtų naivu, todėl kaupti papildomai yra būtina.

„Matant demografinę situaciją, akivaizdu, kad iš valstybės didelės naudos tikėtis sudėtinga. Tai tam neįmanoma prieštarauti“, – aiškino Š.Ruzgys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų