„Tai yra nuobodi frazė, bet, deja, taip yra, kad viskas yra neblogai“, – žurnalistams sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Pasak jo, gyvename dviprasmiškais laikais.
„ Esame veikiami dviejų dalykų – Rytuose viskas važiuoja žemyn, Vakaruose viskas po truputį atsigauna. Esame viduryje, bandome balansuoti. Rytai veikia mūsų eksportą, tuo pačiu mes persiorientuojame į kitas rinkas“, – sakė V.Vasiliauskas, priminęs, kad Lietuvos bankas neseniai sumažino Lietuvos ūkio augimo prognozę iki 2 proc.
Kapitalo pakankamumo rodiklis yra šiek tiek didesnis nei 21 proc. jis nuolat stiprėja. Minimalus kapitalo reikalavimas yra 8 proc., tai 21 yra tikrai neblogai, – sakė V.Vasiliauskas.
„Palūkanų normos mažėjo, euro kursas mažėjo dolerio atžvilgiu. Euro zonai tai yra į naudą – tai prisidėjo prie konkurencingumo“, – sakė jis.
V.Vasiliauskas pabrėžė, kad Lietuvos komercinių bankų sistema yra stabili.
„Kapitalo pakankamumo rodiklis yra šiek tiek didesnis nei 21 proc., jis nuolat stiprėja. Minimalus kapitalo reikalavimas yra 8 proc., tai 21 yra tikrai neblogai“, – sakė Lietuvos banko vadovas.
Palankūs streso testų rezultatai
Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, arba vadinamųjų streso testų, rezultatai parodė, kad šalies finansų sistema yra pasirengusi atremti staigų ekonomikos ar finansų rinkų būklės pablogėjimą.
Nors kapitalo pakankamumo rodiklis sistemoje yra geras, kai kuriems bankams reikėtų jį padidinti. Sistemos mastu šis poreikis sudarytų nedidelę dalį – vos 0,8 proc. – bankų sektoriaus kapitalo.
Kapitalo trūkumas nėra reikšmingas, kad keltų riziką sektoriaus stabilumui, – sakė V.Vasiliauskas.
„Reikia išskirti tris bankus, kurie nepalankaus scenarijaus atveju pažeistų įsigaliosiantį 10,5 proc. kapitalo reikalavimą. Jiems reikėtų padidinti kapitalą 17–18 mln. eurų. Kapitalo trūkumas nėra reikšmingas, kad keltų riziką sektoriaus stabilumui. (...) Kalba eina apie vietinio kapitalo bankus“, – sakė V.Vasiliauskas.
15min.lt primena, kad Lietuvos bankas nuo birželio 30 dienos pradeda taikyti 2,5 proc. kapitalo apsaugos rezervą, kuris bus priedas prie šiuo metu galiojančio 8 proc. kapitalo pakankamumo reikalavimo.
Lietuvos banko teigimu, net klientams ir atsiėmus reikšmingas indėlių sumas, visi bankai su atsarga viršytų reikalaujamus rodiklius.
„Likvidumas yra daugiau nei pakankamas. Visuose scenarijuose bankai atlaikytų likvidumo šoką savarankiškai“, – sakė Lietuvos banko vadovas.
Pagrindinės rizikos – ne Lietuvoje
Nors situacija finansų sektoriuje yra pakankamai gera, Lietuva susiduria ir su tam tikrais iššūkiais. V.Vasiliauskas pažymėjo, kad didžiausios jų yra išorėje.
Pavyzdžiui, dėl situacijos Rytuose padidėjo su eksportu susijusi rizika.
„Kiti svarbūs prekybiniai partneriai yra Latvija ir Estija, ir jos taip pat yra veikiamos situacijos Rytuose, todėl yra antrinis efektas, kuris mus paliečia“, – sakė jis.
Jeigu patronuojančių bankų ekonomikos susidurtų su problemomis, tai galėtų paveikti ir mus, – aiškino V.Vasiliauskas.
Kitas opus klausimas yra faktas, kad Lietuvos didžiausi bankai yra užsienio kapitalo finansų institucijos.
„Jeigu patronuojančių bankų ekonomikos susidurtų su problemomis, tai galėtų paveikti ir mus. Įsiskolinimas Skandinavijos šalyse yra gerokai didesnis nei Lietuvoje. Bet kokie neigiami judesiai galėtų atsiliepti ir Lietuvai“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Kita rizika – žemos palūkanų normos: „Esant tokioms palūkanų normoms, investuotojai yra priversti prisiimti daugiau rizikos ir ieškoti pelningesnės veiklos.“
Savivaldybių skolos sumažėjo ir tai džiugina. Ir Vilniaus skola yra sumažėjusi. Tas sumažėjimas yra ne dėl savivaldybės veiksmų, bet dėl to, kad padidėjo srautai iš centrinės valdžios, – sakė Lietuvos banko vadovas.
V.Vasiliauskas taip pat atkreipė dalykus į kai kuriuos šalies vidaus aspektus. Jis priminė, kad kaip didelę problemą dar pernai įvardijo savivaldybės skolas, iš kurių išsiskiria Vilnius.
„Savivaldybių skolos sumažėjo ir tai džiugina. Ir Vilniaus skola yra sumažėjusi. Tas sumažėjimas yra ne dėl savivaldybės veiksmų, bet dėl to, kad padidėjo srautai iš centrinės valdžios. Taigi savivaldybėms yra, ką veikti“, – sakė V.Vasiliauskas.
Vienos sąskaitos mokestis į Seimą keliaus rudenį
„Metų pradžioje pristatėme planus dėl mokėjimo sąskaitų direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisės aktus. Įstatymo pakeitimai yra parengti, rudens sesijoje jie bus pateikti Seimui. Ten yra numatyta galimybė bazinės sąskaitos atidarymui, ten būtų nustatytas pagrįstas sąskaitos mokestis“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Be to, iki metų pabaigos įsigalios ir visiems bankams Lietuvoje bus taikomas paslaugų apmokestinimo limitas – debetinių kortelių bankai negalės apmokestinti daugiau nei 0,2 proc., kreditinių – 0,3 proc.
Dėl to bankai turės keistis. V.Vasiliausko teigimu, jie mokėjimų rinkoje savo įtaką pamažu praranda nuo 2011 metų.
„Bankai šioje rinkoje užima tarp 20–25 proc. Kai atsirado mokėjimo įstaigos, elektroninių pinigų įskaitos, bankai praranda rinkos dalį. Kas susiję su elektroniniais pervedimais, grynųjų pinigų priėmimu, tikėtina, kad ne bankai bus pagrindiniai žaidėjai“, – sakė V.Vasiliauskas.
Jei esi didelis dramblys, bus sunku ilgoj distancijoj išlaikyti pelną. Nuo 2011 metų kai kurie drambliai atsilieka, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Tuo metu dėl to, kad bankai mažina nemokamai išgryninamų pinigų limitą, nepatenkintiems gyventojams V.Vasiliauskas pasiūlė naudotis alternatyvomis.
„Turime daug alternatyvų, kurias raginčiau ir naudoti, jeigu netinka atsiskaitymai per bankus“, – sakė jis.
„Jei esi didelis dramblys, bus sunku ilgoj distancijoj išlaikyti pelną. Nuo 2011 metų kai kurie drambliai atsilieka“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
