„Pozityvūs kanalai, kurie galėtų pozityviai paveikti ekonomiką, realizuojasi – akivaizdu, kad mažėja bankų paskolų palūkanų normos tiek namų ūkiams, tiek verslui, tiek pačios valstybės skolinimosi kaštai. Be jokios abejonės, keitimo išlaidos išnyksta, o tai reiškia, kad pinigai lieka žmonėms ir įmonėms. Taip pat tarptautiniai atsiskaitymai nukrito iki vietinių atsiskaitymų lygio. Bankai prieina per Lietuvos banką prie eurosistemos pasiskolinę tikrai labai palankiomis sąlygomis apie 350 mln. eurų“, – penktadienį LRT radijui interviu teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Mažėja bankų paskolų palūkanų normos tiek namų ūkiams, tiek verslui.
„Akivaizdžiai daugiau pajamų lieka palyginus su kainų augimu. Euro sulyginimas su kainų didėjimo baubu yra mitas“, – pareiškė V.Vasiliauskas.
Pasak jo, apie konkrečią euro naudą skaičiais bus galima kalbėti metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Tačiau jis pabrėžė, kad ekonomikos situaciją lemia ir padėtis euro zonoje.
„Ne tik euro įvedimas, bet ir bendra situacija euro zonoje, kuri yra šiuo metu atsargiai švelniai gerėja, taip pat ir Europos centrinio banko pradėtas platus vertybinių popierių supirkimo vajus prisideda prie paminėtų veiksnių“, – teigė V.Vasiliauskas.
Skelbiama, kad į eurus dar neiškeista 12 proc. banknotų ir 70 proc. monetų – centų ir 1, 2, 5 litų.
V.Vasiliauskas prognozuoja, kad beveik visi litai į eurus jau iškeisti, o tie, kurie negrįžo į Lietuvos banką, liks pas kolekcininkus arba atsiminimui. Skelbiama, kad į eurus dar neiškeista 12 proc. banknotų ir 70 proc. monetų – centų ir 1, 2, 5 litų.
„Panašūs skaičiai išliks iki metų galo. Tokie kiekiai litų – banknotų ir monetų ir negrįš. Tą teigiu atsižvelgdamas į kaimyninių šalių statistiką“, – sakė V.Vasiliauskas.
Lietuvoje euras įvestas sausio 1-ą. Iki liepos kainos bus rašomos eurais ir litais.
